Juozas Grušas · 1901–1986
„Herkus Mantas“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Herkus Mantas“?
Tragedija apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius vadą Herkų Mantą. Jis nepralaimi nė vieno mūšio, bet prūsai jį kaltina dviveidyste, o išdaviku jį laiko ir kryžiuočiai. Drama rodo, ko bendruomenė reikalauja iš savo vado ir ką jis praranda, gindamas tautos laisvę.
Įsimink
- Grušas, „Herkus Mantas“: tragedija apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius vadą.
- Išleista ir pirmą kartą pastatyta 1957 m., tais pačiais metais gavo LSSR valstybinę premiją.
- Tyrėjai ją vadina pirmąja poststalininio „atlydžio“ tragedija.
Plačiau
Pasak R. Pabarčienės, vien savo pasirodymu drama paneigė pokario teatrą stingdžiusią „bekonfliktiškumo teoriją“.
- Prūsai savo vadą kaltina dviveidyste; išdaviku jį laiko ir savieji, ir kryžiuočiai.
- Pabaiga atvira: mūšio baigtis ir galimas prūsų pralaimėjimas scenoje nerodomi.
„Herkus Mantas“: argumentai rašiniui
- Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Herkus Mantas leidžia nužudyti savo mokytoją Hirchalsą.Tai rodo Pasak S. Keturakio, taip vadas išduoda ir žmoniškumą, kurį visą laiką gynė: karo valdžia atima iš jo tai, dėl ko jis kovoja.Kontekstas Palygink su V. Krėvės drama „Skirgaila“: ir ten valdovas dėl tautos aukoja žmoniškumą.
- Ką žmogus turi paaukoti dėl bendro reikalo?Epizodas Herkaus Manto mylimoji Kristina sudeginama, ir tai, abiejų tyrėjų teigimu, lemia prūsai.Tai rodo Laisvę ginantis vadas netenka mylimos moters dėl tų pačių žmonių, už kuriuos kovoja: bendras reikalas reikalauja asmeninės aukos.Kontekstas Grušas dramą parašė sovietmečiu (1957 m.): istorinė tema leido kalbėti apie tautos laisvę.
- Kodėl savieji kartais nepasitiki tuo, kuris už juos kovoja?Epizodas Nė vieno mūšio nepralaimėjusį Herkų Mantą prūsai kaltina dviveidyste, o Samilis jį išduoda.Tai rodo S. Keturakis tai sieja su tuo, kad vadas stovi tarp dviejų kultūrų: kitoks, net ištikimas, bendruomenei atrodo įtartinas.Kontekstas Palygink su A. Kamiu „Svetimu“: ir ten bendruomenė smerkia žmogų, kuris nesielgia pagal jos normas.
- Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Paskutinėje scenoje Herkus Mantas šaukia prūsus į kovą už jų laisvę, o mūšio baigtis nerodoma.Tai rodo Kaltinamas ir išduotas vadas lieka ištikimas savo kraštui: drama baigiasi ne pralaimėjimu, o kova už laisvę.Kontekstas Susiek su J. Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“: ir ten istorinė drama kalba apie tautos išlikimą.
„Herkus Mantas“: epocha
- Veiksmas: XIII a. Prūsa, Didysis prūsų sukilimas prieš Vokiečių ordiną (1260–1274)
- Istorinis Herkus Mantas, notangų vadas, žuvo 1273 m., nužudytas kryžiuočių
- Parašyta ir išleista sovietmečiu, po Stalino mirties, vadinamuoju „atlydžio“ laiku
„Herkus Mantas“: autorius
- Juozas Grušas (1901–1986): prozininkas ir vienas žymiausių lietuvių dramaturgų
- Vėliau parašė daugiau istorinių dramų: „Barbora Radvilaitė“ (1972), „Švitrigaila“, „Unija“
- Į istoriją, tyrėjų teigimu, žiūrėjo kaip į dabarties analogiją, ne kaip į tikslią kroniką
„Herkus Mantas“: kūrinys
- Žanras: tragedija, istorinė drama
- Pasak R. Pabarčienės, Grušas pratarmėje nurodo rėmęsis kryžiuočio Petro Dusburgiečio kronika
Plačiau
Iš kronikos, jos teigimu, paimti istoriniai faktai, pavyzdžiui, kad Herkus Mantas buvo įkaitas Magdeburge.
- 1957 m. dramą Kaune pastatė režisierius Henrikas Vancevičius
- Su drama siejami M. Giedrio filmas „Herkus Mantas“ (1972) ir G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (pastatyta 1997)
Plačiau
VLE filmą nurodo kaip sukurtą pagal dramą, o S. Keturakis pažymi, kad filmo titruose drama nenurodyta, ir kalba apie dvi to paties istorinio motyvo versijas.
„Herkus Mantas“: temos
„Herkus Mantas“: veikėjai
- Herkus Mantasprūsų vadasnepralaimėjęs nė vieno mūšio sukilimo vadas; savieji jį kaltina dviveidyste
- KristinamylimojiHerkaus Manto mylimoji; sudeginama, ir tai, abiejų tyrėjų teigimu, lemia prūsai
- Samilisprūsasišduoda Herkų Mantą (pasak R. Pabarčienės, kryžiuočiams); jos cituojamose replikose kaltina vadą dviveidyste
- HirchalsasmokytojasHerkaus Manto mokytojas; vadas leidžia jį nužudyti
„Herkus Mantas“: sąvokos
- Tragedijapasak R. Pabarčienės, vadas, pasiaukojęs bendruomenei, tampa jos auka
Plačiau
Abu tyrėjai rašo, kad išdaviku Herkų Mantą laiko ir savieji, ir kryžiuočiai.
- Ribinė situacijaabu tyrėjai, remdamiesi V. Kubiliumi, rašo, kad dramoje sukurta ribinė situacija
Plačiau
Keturakis ją vadina ribine pasirinkimo situacija, Pabarčienė sieja su tautos išlikimu.
- Ezopo kalbaistorinis siužetas leido kalbėti apie sovietmečio tikrovę netiesiogiai
- Atvira pabaigadrama baigiasi prūsams stojant į kovą su kryžiuočiais; mūšio baigtis nerodoma
„Herkus Mantas“: sąsajos
- Istorinė dramaJustinas Marcinkevičius, „Mažvydas“
- Valdovas ir tautaVincas Krėvė, „Skirgaila“
- Žmogus prieš bendruomenės normasAlberas Kamiu, „Svetimas“
Ar konspektas padėjo?