Monika kilusi iš skurdžios miestelio amatininko šeimos. Ji sutiko tekėti už seno Doveikos, bet dar prieš vestuves ūkis turėjo būti užrašytas jai. Jau atvažiavusi į Virsnes ji jautė Doveikai pasibjaurėjimą, miškų apsupta jautėsi kaip duobėje ir svarstė nusiskandinti. Ištekėjusi ji vyro vengia, miega atskirame kambaryje ir Agnei skundžiasi nuobodžiu gyvenimu. Turtas jai laimės neatneša, ir ji pasiduoda aistrai Tiliui.

Girtas Tilius mintyse prisipažįsta, kad Basiuliškėse pasiliko dėl Agnės, o dabar jį laiko Monika. Agnė veltui laukia jo ant tilto. Kai jis pagaliau atvažiuoja nauju dviračiu, kalba išsisukinėdamas ir gėdijasi savęs, nes viską žino jis, o mergaitė nieko. Grįžęs iš namų, jis žiūri, kaip Agnė gegužinėje šoka su gimnazistais, ir pasitraukia neužėjęs. Kaltė stumia jį tolyn nuo mylimosios, ir Tilius, negalėdamas pasirinkti, Agnę praranda.

Prieš keturiasdešimt metų jaunas Doveika ir raišas keturiolikmetis Laurynas tuo pačiu metu pradėjo tarnauti Striūnų vienkiemyje. Sumanus ir darbštus bandininkas vedė Striūnų dukterį Zuzaną, išplėtė ir modernino ūkį, tapo valsčiaus tarybos nariu ir viršaičiu. Laurynas liko piemeniu, viską mato, nekenčia Doveikos ir prisipažįsta seniai norėjęs padegti jo trobas. Tos pačios pradžios žmones išskyrė Doveikos apsukrumas ir vedybos su ūkininko dukterimi. Pabaigoje būtent Laurynas prispaudžia šaudantį Doveiką prie žemės.