Vincas Krėvė · 1882–1954
„Skerdžius“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Skerdžius“?
Apsakymas apie seniausią Pagirių kaimo žmogų, skerdžių Lapiną, ir Grainio liepą, su kuria senis sieja savo gyvenimą. Po ginčo krikštynose Grainis liepą nukerta, ir Lapinas netrukus miršta. Apsakymas rodo žmogų, kuriam girios ir medžiai yra gyvi, o laumės ir monai tikri, ir kaimą, kuris iš jo juokiasi, bet jam mirus nuliūsta.
Įsimink
- Krėvės apsakymas apie seną skerdžių Lapiną ir Grainio liepą, seniausius Pagirių sodžiuje.
- Čigonė Lapinui išbūrė, kad jis mirs, kai Grainio liepa nuluš.
- Per Valainio sūnaus krikštynas Grainis ginčijasi su Lapinu ir pažada liepą nukirsti; kitą dieną nukerta.
- Netekęs liepos Lapinas suserga ir miršta: „Numirė jisai kaip pakirsta liepa.“.
- Lapinas gina senąjį pasaulį: girias, monus, laumes; naujieji laikai ir mokyti žmonės jam svetimi.
„Skerdžius“: argumentai rašiniui
- Ko žmogus gali išmokti iš gamtos?Epizodas Krikštynose Grainis giriasi, kad liepa jo ir jis ją nukirs. Lapinas atsako, kad medžio jis nesodino ir neaugino, ir kad kirsti tokį medį tas pats, kas žmogų užmušti.Tekste, 18 psl. Tai rodo Lapinui gamta gyva ir priklauso visiems, o kaimas ją matuoja nauda ir nuosavybe. Iš gamtos Lapinas išmoko pagarbos gyvybei.
„Dievulio ji ir mažų paukštelių, ne tavo!“
Kontekstas Susiek su A. Baranausko „Anykščių šileliu“: ir ten iškirsta giria skauda kaip žmogaus netektis. - Kaip mintis apie mirtį keičia žmogaus požiūrį į gyvenimą?Epizodas Krikštynose Lapinas dar juokauja ir sako ketinąs vesti. Pamatęs nukirstą liepą, jis nebenori valgyti ir išeina palikęs trimitą su botagu, kurių niekada nepamiršdavo.Tekste, 24 psl. Tai rodo Netekęs liepos, su kuria siejo savo gyvenimą, senis nustoja kovoti: priima mirtį ramiai, be skundo, kaip gamtos tvarką.
„Tik senatvė, žmona! Mirti reikia, štai kas yra.“
Kontekstas Lapinas tiki čigonės pranašyste, kad jo ir liepos likimai susiję: tai senoji kaimo pasaulėjauta, kurioje žmogus yra gamtos dalis. - Ar tikėjimas žmogui yra atrama, ar našta?Epizodas Lapinas nemoka katekizmo, todėl kunigas jo nepriima užsakų. Mirštantis jis bijo kunigo klausimų, bet kunigas išklauso išpažinties, ir senis apsiverkia iš džiaugsmo.Tekste, 30 psl. Tai rodo Lapinui atrama yra ne išmoktas mokslas, o gyvas tikėjimas, kuriame telpa ir Dievas, ir laumės. Jį ramina gerumas, ne egzaminas.
„Kaipgi tada žmogui gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių?..“
Kontekstas Palygink su Krėvės rinkiniu „Raganius“: Gugis prie dangaus vartų taip pat gelbėjasi ne katekizmu, o meile žmonėms. - Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Su pagiriomis Grainis iš pykčio nukerta liepą, o paskui stovi su kirviu ir nežino, kam tai padarė. Po Lapino laidotuvių vyrai svarsto, ar jis kaltas.Tekste, 22 psl. Tai rodo Kaltė ateina per vėlai: iš pykčio padaryto darbo atšaukti nebegalima. Krėvė neteisia Grainio, sprendimą palieka kaimui ir skaitytojui.
„Nusidėjo Grainis, jei tai tiesa.“
Kontekstas Susiek su J. Biliūno „Kliudžiau“: ir ten vienas neapgalvotas veiksmas tampa kalte visam gyvenimui. - Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Kaimas Lapiną vadina kvailučiu ir melagiu, bet jis moterims neša šaknų ir šluotų, vaikams drožia dūdeles. Jam mirus vyrai nuliūsta.Tekste, 20 psl. Tai rodo Žmogaus vertę lemia ne turtas ar pagarba, o tai, ką jis duoda kitiems. Kaimas ją supranta tik netekęs senio.
„vidury vasaros paliko mus be skerdžiaus“
Kontekstas Palygink su Gugiu iš Krėvės „Raganius“: kaimas jo negerbia, bet visi jį mėgsta.
„Skerdžius“: epocha
„Skerdžius“: autorius
- Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), gimė Subartonyse, Dzūkijoje
- Studijavo Kijeve ir Lvove, nuo 1922 m. dėstė Kauno universitete
- Kaimo žmonių išmintį aukštino ir „Bedievyje“, kurio herojus yra senis Vainorus
- 1944 m. pasitraukė į Vakarus, mirė JAV
„Skerdžius“: kūrinys
- Apsakymas iš šešių dalių, pažymėtų romėniškais skaitmenimisTekste
- Užbaigia Krėvės dvylikos apsakymų rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“, kurį pradeda „Bedievis“
- Pasakotojas „aš“ prisimena Lapiną nuo vaikystės, II dalyje pats su juo kalbasiTekste
- Kalba artima kaimo šnekamajai: dviskaita („Du senu“), žodžiai „nūnai“, „užurašai“, „buiza“Tekste
- Lyriški gamtos vaizdai kaitaliojasi su kasdienėmis kaimo scenomisTekste
„Skerdžius“: temos
„Skerdžius“: veikėjai
- Lapinasskerdžiusseniausias kaime pasakorius ir melagis, girių gynėjas; tiki čigonės žodžiais, kad mirs, „kai Grainio liepa nuluš“Tekste
- Grainisliepos savininkas„Mano liepa ir nukirsiu“, sako krikštynose; kitą rytą, piktas ir pagiriomis, liepą iš tikrųjų nukertaTekste
- Pasakotojasašmokytas jaunuolis iš kaimo; netiki monais, Lapinas jam sako „nors ir esi mokytas“Tekste
- Mykoliukaspiemenukaserzina Lapiną, bet moko jį katekizmoTekste
- Juziasenmergėsenmergė, „penkių dešimtų metų su uodega“; su ja Lapinas eina užsirašyti, sapne ji ateina jaunaTekste
- Kačingisvienintelis nesijuokia iš Lapino išdaigų; po laidotuvių sako, kad atėjo laikasTekste
- Valainispo penkių dukterų sulaukęs sūnaus, kelia krikštynas visam kaimuiTekste
- Rimšispo Lapino mirties lieka seniausias kaime ir paskutinis grįžta namoTekste
„Skerdžius“: sąvokos
- ParalelizmasLapinas ir liepa: pradžioje „Du senu“, pabaigoje jis miršta „kaip pakirsta liepa“Tekste
- Personifikacijanukirsta liepa „lyg skundžiasi“, paukščiai lyg apverkia savo lizdusTekste
- Simbolinis sapnassapne nuotaka virsta sena liepa, o Grainis taikosi kirvakočiu Lapinui į galvąTekste
- Retrospekcijakaip Grainis tą rytą ryžosi kirsti, papasakojama jau po to, kai liepa nukirstaTekste
„Skerdžius“: sąsajos
- Senas kaimo skerdžiusV. Krėvė, „Raganius“ (Gugis)
- Senas kaimo filosofasV. Krėvė, „Bedievis“
- Iškirsta giriaA. Baranauskas, „Anykščių šilelis“
„Skerdžius“: citatos
„Du senu buvo Pagirių sodžiuje: Grainio liepa ir skerdžius Lapinas.“
pasakotojasRasti tekste„Be miško suskursta žmogus.“
LapinasRasti tekste„Kaipgi tada žmogui gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių?..“
LapinasRasti tekste„Nukirsti tokį medį, vis tiek kaip žmogų užmušti!“
LapinasRasti tekste„Dievulio ji ir mažų paukštelių, ne tavo!“
Lapinas Grainiui apie liepąRasti tekste„Lyg dangus prakiuro toje vietoje.“
pasakotojasRasti tekste„Jau kai žmonės tokių medžių, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili.“
LapinasRasti tekste„Ginkite sau vieni. Matyti, jau aš atganiau savo. Reikia ir atsilsėti prieš kelionę.“
Lapinas piemenimsRasti tekste
Ar konspektas padėjo?
Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai