Dovydas prieš Galijotą

1 psl.

1. Šarvo žvynas ant manęs nešvyti
2. Ir nekabo kardas prie juosmens.
3. Mano rankoj tik lazda piemens
4. Ir svaidyklė akmenim svaidyti.
5. Kalnuose palikęs savo bandą,
6. Į stovyklą karo ateinu,
7. Nes tenai, ganyklose kalnų,
8. Aš girdėjau tą gėdingą gandą,
9. Kad visoj tautoj jau nėr kas gina
10. Vardą vieno iš visų dievų,
11. Kurs, sukūręs mus kvapu savu,
12. Šviest mum siunčia saulę ir sietyną.

1. Iš gėdos jutau, lyg liestų veidus
2. Geležis, įkaitus raudonai:
3. Tik dėl Jo širdis taip mirtinai
4. Tegalėjo būti įsižeidus.
5. Ir todėl štai prieš tave aš stosiuos!
6. Nors žinau: ranka man per silpna...
7. Bet lyg žaibo žvilganti liepsna
8. Dega pyktis sielos įžeistosios!

2 psl.

1. Miesto mūrus persmeigti įstengia
2. Tavo rankoj geležis baisi.
3. Tu į kalną panašus esi,
4. Kurį žvynas metalinis dengia.
5. Bet kaip baisią tu turėtum galią,
6. Nepabūgsiu jos aš niekados,
7. Nes vis viena mirčiau iš gėdos,
8. Jeigu lenkčiau Jo šmeižikui kelią.
9. O Jehova, stiprink ranką kario,
10. Kurs galingas vien Tavu vardu!
11. Pulki, prieše, ietim ir kardu,
12. Denkis skydu, tartum vartais vario!
13. – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

1. Ir išdidęs milžinas pakilo,
2. Saulėj šarvais žerdamas ugnis.
3. Ir stambus it skydas smilkinys
4. Nuo svaidyklės vieno smūgio skilo.

1951