Jo atsakymo žodis

33 psl.

I

1. Dvasia tamsioji nebūties gūdžios!
2. Jaučiu, lyg tu nuo amžinos pradžios
3. Man atkakliai grūmotum pasislėpus,
4. Šešėlių virpančiu tinklu aprėpus
5. Manas skaidrias ir žėrinčias erdves.
6. Bet Aš žinau: nėra tavęs.
7. Tu – nebūtis. Kaip būti tu gali?
8. Taip, kaip šešėlių tamsuma gili
9. Yra tik nebuvimas spindulių,
10. Taip einantis iš prarajų gilių
11. Tasai gūdus dvelkimas nebūties, –
12. Tai nebuvimas tik Manęs Paties,
13. Tik Mano mosto kuriančio silpimas,
14. Tik Mano kurto pražūtin svirimas,
15. Tik išblėsimas Mano spindulių,
16. Tik iškrypimas iš Manų kelių,
17. Tiktai Manos Būties neatbaigimas,
18. Tiktai Savęs Paties nepakakimas,
19. Kurs laiko toliuose be pabaigos
20. Bus nugalėtas kuriančios jėgos.

2

34 psl.

1. Kai iš šaltinių Mano amžinų
2. Paplūdę galios neramiu tvanu
3. Formuot ir kurti ėmėsi karštai,
4. Tu lyg nuo žaibo į gelmes kritai.
5. Ir nors dar gaudžia grumzdesiai pikti,
6. Tu vis gilyn į prarajas krenti,
7. Tu vis labyn šviesų tvane blykšti,
8. Ir pergalėj pasauliai sukurti,
9. Erdvių ir laiko toliuos nusidriekę,
10. Visas gelmes ir aukštybes jau siekia.
11. Ir jie visi yra Būtis Mana,
12. Ir jie visi tiktai Mana liepsna,
13. Ir jie visi tik Manimi gyvena:
14. Nuo spindulio, kurs prieblandoj plevena,
15. Nuo atomo lig milžinių žvaigždžių
16. Ir lig būtybių nuostabių, skaisčių,
17. Kurios, Mana mintim apdovanotos,
18. Vienokia forma ant žvaigždės liepsnotos,
19. O ant planetos forma vėl kitokia
20. Buvimą tęsia ir jo prasmę vokia.

35 psl.

1. Ir visa tai sustingime nerymo,
2. Nes nebaigta dar valanda kūrimo,
3. Nes tebegaudžia atkakli kova:
4. Seni pasauliai keičias palengva
5. Ar laikui bėgant visiškai suyra
6. Ir vėl nauju pavidalu išnyra,
7. Kaskart skaidriau, skaisčiau bedegdami,
8. Kaskart tikriau Mane apreikšdami.
9. Ir taip be perstojo, be paliovos
10. Per amžius tęsis vyksmas šios kovos,
11. Kol nebuvimo prarajų tamsių
12. Ir jo piktų, kerštingų grumzdesių
13. Neliks Būties Manosios gelmėse,
14. Ir ji visa tiktai Mana dvasia,
15. Ir ji visa tiktai Mana liepsna
16. Žėrės alsuos skaisti ir amžina.

3

1. Šiame didžiam kūrybiniam vyksme
2. Planeta tolima – tamsia Žeme
3. Iš amžiaus amžiun driekias grandine
4. Žmonių gentis, lyg pro ūkus Mane

36 psl.

1. Nujaučianti blankiuoju savo protu,
2. Nušviest jų buičiai Mano dovanotu.
3. Taip, kaip žvaigždėms Aš nustačiau takus,
4. Kuriais jos skrieja per visus laikus,
5. Taip nubrėžti yra ir jiems keliai,
6. Kuriais pirmyn jie turi žengt tiksliai.
7. Kai klystkeliais nukrypt jie kartais nori,
8. Manųjų dėsnių baudžiantįjį svorį
9. Patirti turi savo prigimtim,
10. Kad vėl į dermę grįžtų su Manim,
11. Kad vėl su Mano Būtimi šviesia
12. Laikytų ryšį kūnu ir dvasia,
13. Nes jie yra tik Visumos dalelė
14. Ir tik iš Jos tegali semt sau galią.
15. Būties kūrimo neramiam vyksme,
16. Jos formų nuolatiniam kitime,
17. Gelmyne Savo laiko amžinam
18. Prasmingai skyriau Aš jų kiekvienam
19. Tiktai ribotą laikinąjį kelią,
20. Kovos ir bandymų rūsčiųjų dalią,

37 psl.

1. Kad jie per amžius iš kartos į kartą,
2. Nauja jėga atgimdami kas kartą,
3. Vis veiktų, siektų, grumtųs ir laimėtų
4. Ir vis didesnėn pilnatin artėtų.
5. Už tai jie turi su dėkingumu
6. Priimti dalią skausmo ir džiaugsmų,
7. Įžvelgt jos prasmę dievišką ir gilią
8. Ir, savo kuklią dabartį pamilę
9. Ir ateities šviesios gražesnę viltį,
10. Širdies liepsna skaisčiai Manęspi kilti.
11. Kai jie bus ugnys, vien Manim degą,
12. Kai Mano meilės ir tiesos jėga
13. Žėrės juose tartum gryniausiuos induos
14. Skaisčia šventumo palaima suspindus,
15. Jie savo laimę tikrąją supras
16. Ir vėl prarastą rojų žemėj ras.

4

1. Kol Būtyje tamsos šešėliai slepias,
2. Tol Aš nesu su Ja visai sutapęs
3. Ir tol Savy nepakaktį jaučiu.
4. Todėl buvimo kibirkščių skaisčių

38 psl.

1. Aš vis apstyn, vis gausingyn skleidžiu,
2. Jas vis skaidryn savu kvapu pučiu.
3. Taip silpsta vaidas sutemų niaurių,
4. Taip, kurdams Būtį, Aš Save kuriu.
5. Kai begalybių ruimuose visuos
6. Vien nemari Mana dvasia alsuos,
7. Būtis vien tai bus, kas ir Aš esu.
8. Taip po pastangų amžių ištisų
9. Ateis vienybė Man su Ja pilna,
10. Ateis rimties ir pakakties diena.
11. Ir džiūgaus, gaus triumfu amžių varpas,
12. Kad baigtas jau didaus kūrimo tarpas,
13. Kad viską apsiaubė didi Vienybė,
14. Ribas sutirpdė dieviška Beribė,
15. Kad nebėra skaudaus bėgimo laiko
16. Nei amžiais žingsnį varžiusiojo saiko,
17. Kad viską juosia džiaugsmas ir darna,
18. Kad viską glėbia Meilė amžina,
19. Ir nebėra verpetuos Jos ugnies
20. Jau atskiros nei nykstančios vilnies.

1951