40 psl.
Krito akmenys ant karžygio lavono.
Duodu žodį priesaikos šventos
Neatleisti priešui niekados,
Kol širdis man plakti nenustos.
Niekad, niekados...
Mano lūpose nėra maldos,
Mano sielvarte nėra raudos.
Ak, tik skausmas amžinos skriaudos,
Kad prie durų nebūties šaltos
Amžinai mes esam išsiskyrę.
1947
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kam skirtas eilėraštis „Niekad, niekados“?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.