Skamba lyg signalas duotas:

– Atsargiai! Tas užverbuotas!

Ir draugai mūs Tado saugos

Tartum pragariško raugo.

125Bet kur tik draugai ką šneka,

Tadas tuoj artyn, ir seka.

Suka kalbą jie į šalį,

Nieko jis nugirst negali.

Gailis Tadas Nenuklausė,

130Kad anksčiau nenusiklausė.

Ir štai vėlei šaukia Tadą

Pas enkavedistų vadą.

Šaukia antrąkart ir trečią...

Ir kaskart į kailį krečia.

135Veltui verkia Nenuklausė,

Kad jis atsidėjęs klausė,

Kad jis visur kišo ausį,

Tiktai nieko nenuklausė.

Pagaliau nusprendžia vadas:

140Liaudies priešas šitas Tadas!

Priešas didelis, ne mažas, –

Šitaip dirbt juk sabotažas:

Jau pačiam net juodas kailis,

O išduoti kitą gailis.

145Ir štai suima mūs Tadą.

Tadą štai į stotį veda.

Tadą, visiškai nekaltą,

Veža ten, kur baisiai šalta.

Taip pas mus jau sutvarkyta:

150Turim ėsti vienas kitą.

Jeigu kito tik neskųsi,

Tai tu liaudies priešas būsi.

Jeigu kito tik neėsi,

Tai tu pats Vorkutoj dvėsi.

Toks jau prigimimas

Toks jau prigimimas ruso:

Gyrės, gyrės, kol užduso.

Tai žadėjo atsipūtęs

Kibt į darbą kaip pasiutęs,

5Bet, nusnūdęs valandėlei,

Ėmė girtis jis ir vėlei.

Ne be reikalo jis girias,

Mat yra gerai patyręs,

Kad prieš bet kurį negandą

10Puikiai gelbsti propaganda:

Šaltos žiemos – savo landą

Apsišildo popaganda.

Nuogas kūnas – dengtis bando

Skarmalais ir propaganda.

15Sausos bulvės – užsikanda

Ir planais, ir propaganda.

Taip prieš bet kurį negandą

Puikiai gelbsti propaganda.