Pasiekė raudonarmiečiai
Pergalę didžiulę:
Apie dvidešimt lavonų
Štai ant gatvės guli.
Tai banditai, nes, pabūgę
Bado ir kankynės,
Jie nuo Sibiro ir rūsio
Slapstėsi ir gynės.
Bet vis tiek raudonarmiečiams
Juos nukaut pavyko
Ir miestelin parsivežti
Džiaugsmui bolševikų.
Didžią iškilmę šia proga
Švenčia gauja rusų
Ir keli jiem parsidavę
Palaižūnai mūsų.
Tartum musės jie apspinta
Kūnus užmuštųjų:
Reikia liet mat staliniečiams
Kerštą ant buržujų.
Juk ir partija taip moko –
Priešo negailėti!
Užtat reikia nors nukautus
Juos pamėsinėti.
Vienas plėšia nuo jų rūbus,
Antras kojom mina,
O tretysis, pats narsiausias,
Durtuvą mėgina.
Vienas akmeniu juos muša,
Antras plaukus rauna,
Trečias kur pikantiškesnę
Kūno dalį pjauna.
Tris dienas ši šventė tęsias,
O ketvirtą dieną
Girdi mūsų staliniečiai
Nekokią naujieną:
Laikraščiuose pasirodo
Liūdnas pranešimas,
Kad Amerikoj užmuštas
Kažkoks negras Džimas.
Apima čekistų gaują
Skausmas nematytas.
Skamba visame miestely:
Negras nužudytas!
Ir tuojau įnirtę rusai
Mitingą sušaukia
Ir prieš publiką nuplėšia
Niekšam jankiam kaukę.
Ir greit žada ten nunešti
Savo komunizmą
Ir įskiepyt jankių tautai
Tikrą humanizmą.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.