Eilininko Lokšuvos nebenaujas išradimas
Eilininkas Lokšuva
Buvo kritikų užrietas,
Tik sovietų Lietuvoj
Tapo jis garsus poetas.
Mat jisai pagavo tuoj
Tikrą dvasią mūsų laiko
Ir šiais posmais nuostabiais
Partijai širdin pataikė:
Žiaurūs ponai
Ir tironai
Mūsų liaudį
Engė smaugė,
Per akis jai kailį nėrė
Ir jos kraują lakė gėrė.
Bet nušvito
Laisvės rytas.
Nes atėjo
Geradėjai,
Naikint buožių ir buržujų,
Pjaut juos pjautuvu, mušt kūju.
Dabar tikrą rojų matom,
Viską griaudami, jį statom.
Soclenktynės! Soclenktynių!
Griaukime iš paskutinių!
Girkim Staliną, mūs vadą,
Ir laižykime jam padą!
Taip rimavo, taip rimuoja
Jis vis ta pačia gaida.
Jo poezijai motyvų
Nepritrūksta niekada,
Nes, vos baigęs, vėl nuo galo
Pradeda jis visada.
Taip be galo, taip be galo
Skamba ta pati gaida:
Girkim Staliną, mūs vadą,
Ir laižykime jam padą!
Soclenktynės! Soclenktynių!
Griaukime iš paskutinių!
Dar kiek pagiria kolchozus,
Priešus pasmerkia valdžios
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl eilėraštis apie eilininką Lokšuvą pavadintas „Perpetuum mobile“?
Rašiniui: SatyraKūrėjasValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.