Eilininko Lokšuvos nebenaujas išradimas
Eilininkas Lokšuva
Buvo kritikų užrietas,
Tik sovietų Lietuvoj
Tapo jis garsus poetas.
Mat jisai pagavo tuoj
Tikrą dvasią mūsų laiko
Ir šiais posmais nuostabiais
Partijai širdin pataikė:
Žiaurūs ponai
Ir tironai
Mūsų liaudį
Engė smaugė,
Per akis jai kailį nėrė
Ir jos kraują lakė gėrė.
Bet nušvito
Laisvės rytas.
Nes atėjo
Geradėjai,
Naikint buožių ir buržujų,
Pjaut juos pjautuvu, mušt kūju.
Dabar tikrą rojų matom,
Viską griaudami, jį statom.
Soclenktynės! Soclenktynių!
Griaukime iš paskutinių!
Girkim Staliną, mūs vadą,
Ir laižykime jam padą!
Taip rimavo, taip rimuoja
Jis vis ta pačia gaida.
Jo poezijai motyvų
Nepritrūksta niekada,
Nes, vos baigęs, vėl nuo galo
Pradeda jis visada.
Taip be galo, taip be galo
Skamba ta pati gaida:
Girkim Staliną, mūs vadą,
Ir laižykime jam padą!
Soclenktynės! Soclenktynių!
Griaukime iš paskutinių!
Dar kiek pagiria kolchozus,
Priešus pasmerkia valdžios
Ir tą patį, ir tą patį
Pradeda vėl iš pradžios:
Žiaurūs ponai
Ir tironai Mūsų liaudį
Engė smaugė...
Niekad nepritrūksta temų
Eilininkas Lokšuva.
Stebis partija ir giria: –
Tai poetas! Tai galva!
Būtų dėl jo išradimo
Pagarsėjus Lietuva, –
Gaila, kad tą pat išrado
Jau seniai pirm jo Maskva.
Bet vis tiek tai Maskvai tiko,
Tai apsidžiaugė Maskva,
Kad jos receptą taip puikiai
Panaudojo Lokšuva.
Ir parėdymą griežčiausią
Davė Lietuvai Maskva
Tiktai taip eiles rašyti,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl eilėraštis apie eilininką Lokšuvą pavadintas „Perpetuum mobile“?
Rašiniui: SatyraKūrėjasValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.