Buvo kartą du žmogėdros,
Laikė broliais juos tikrais.
Vienas gėrė kraują viedrais,
Antras gėrė kibirais.
Susipjovė susipykę.
Jaunis krito nuo žaizdų,
Bet vyresnis, vienas likęs,
Išgeria dabar už du.
Samsono pergalė
Lyg uola, pelėsiais apsitraukus,
Aš jų rūsiuos tūnojau ilgai.
Vortinkliai apraizgė mano plaukus,
Rūdimis apsinešė nagai.
Man sugrįžo vėl galia stipruolio,
Rodėsi, iš pertekliaus jėgų
Reiks tuos požemiuos ant skausmo guolio
Mirti vergu tarp menkų vergų.
Bet šiandieną šventė man atėjo,
Šventė mano amžinos garbės,
Nes šiandien per milžiną Judėjos
Didis Dievo kerštas prakalbės.
Štai, alsuodams aitrią dūmų srovę
Padėkos aukų ir smilkalų,
Aš čia aklas jų šventovėj stoviu
Prie šio šalto marmuro šulų.
Murma minios, tartum miškas švokštų,
Tyčiojas ir džiaugias jos piktai,
Kad parblokštas Izraelio bokštas,
Pražuvimas tautai išrinktai!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia yra Samsono pergalė ir kuo ji panaši į Dovydo pergalę rinkinio pradžioje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Aklas, ilgai rūsiuose kalintas Samsonas stovi priešų šventykloje, kur minios tyčiojasi iš Izraelio. Jis jaučia, kad jam sugrįžo stipruolio galia, ir žino, kad žus kartu su priešais, bet nebijo „gultis (...) / Tam pačiam kape su įveiktais“. Ištaręs savo Dievo vardą, jis pakelia marmuro šulus. Kaip ir Dovydas, jis silpnesnysis prieš galingą priešą, o jo jėga kyla iš Dievo vardo.
Rašiniui: TikėjimasLaisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.