– Supažindinęs poną viršininką su magistrato dalykais, turiu supažindint ir su tais dalykais, kurių magistrato popierose nerasime, o už kuriuos galite, pons viršininke, kartais mane nekaltai nubart. Miestas sudeda 80 rublių ant metų ugnies prietaisoms taisyt. Ant taisymo išeina kur kas mažiau (kiek nepasakė), taigi iš tos sumos šiek tiek lieka. Lieka taipgi nuo žiburio liktarnoms, nuo samdymo panaktinių ir t.t. Pinigus tuos grąžint miestui nepritinka – paskui nenorėtų visai jų mokėt. Jau nuo seniau „įvesta“, kad tuos pinigus dalinasi tarp savęs paviečio viršininkas ir burmistras. Dabar štai turiu surinkęs į 30 rublių, kuriuos, pons viršininke, tuo tarpu priimkite. Toliau surinksiu daugiau.
Kruglodurovas, matydamas, kad burmistras taip drąsiai ir atvirai kalba, įtikėjo ir nesibjaurėjo priimt 30 rublių, nors iki 100 toli šaukė. Pergulėjęs Žydpilėje, anksti iš ryto nukeliavo į Miškagalių valsčių.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas yra „įvesta tvarka“ ir kas ją palaiko?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Taip Pstrumskis vadina nerašytą taisyklę: valsčių raštininkai savo algą atiduoda viršininkui, o patys gyvena iš to, ką išlupa iš žmonių. Prie jos prisideda Miškagalių vaitas, atiduodantis savo algą, ir Žydpilės burmistras, kuris su viršininku dalijasi miesto pinigais, likusiais nuo gaisro prietaisų taisymo ir žibintų. Kruglodurovui nieko nereikia sugalvoti, užtenka sutikti. Tvarką laiko bendra nauda, nes kiekvienas iš jos šį tą gauna. O ūkininkus, kurie apie raštininko suktybes kalba garsiai, Pstrumskis įskundžia kaip kurstytojus, ir viršininkas juos palaiko litvomanais.
Rašiniui: ValdžiaDoraDarbas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.