Vėl įsidėjo bonką į kišenių ir nuėjo kur kas smarkesniu žingsniu. Vakanalijus Vziatkovičius išrišo mat didį klausimą: jeigu jis galėjo priešais tiesą parsinešt iš Prūsų stuopą spirito, kontrabandą, ir už tai nieko nebus, tai galima priešais tą pat tiesą imt ir kitokią kontrabandą, tik atsargiai, ir taipgi nieko nebus. Susiramino ir da sykį atkartojo ant drąsos: „Imsiu“.
Pasitaikė neužilgo geras šaltinis. Tuomet žmonės labai bėgo į Braziliją. Vyriausybė turėjo net įsakyt paviečių viršininkams prižiūrėt savo gyventojus ir parubežiuose gaudyt bėgančius. Kruglodurovas, gyvendamas parubežyje, sugaudavo partiją beveik kasdien. Žydai, partijų vadai, nenorėdami nustot savo pelno ir da patekt į kalinį, pasiūlė Kruglodurovui po keletą rublių už kiekvieną emigrantą. Sutiko, ir, kol bėgo žmonės, buvo ir viršininkui gerai, ir žydams neblogai.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką parodo valsčiaus kasos istorija?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Galagaudžių vaitas, iš kurio viršininkas laukia kyšio, pinigus paima iš valsčiaus kasos. Raštininkas už patarimą ir tylėjimą pasiima sau, paskui ir vaitas sau, o viršininkui dar pridedama. Kai vagystė išaiškėja, vaitas ramiai pasako: „Tai drauge važiuosime ten, pons viršininke.“ Viršininkas, pats ėmęs tuos pinigus, priverstas dangstyti, ir tardymas baigiasi tuo, kad kasą esą išplėšė „nežinomi piktadariai“. Viršuje imamas kyšis, apačioje pavagiami bendri pinigai, o kaltų nėra.
Rašiniui: ValdžiaKaltėDora
2. Iš ko Kruglodurovas ima pinigus, kai žmonės bėga į Braziliją?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.