Neužilgo kunigas išvedė Kruglodurovą kelias dešimtis žingsnių ir paleido jį su stražninkais į miestą. Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, pas Keilsoną, tik nepataikė, nes per daug buvo uždumtos akys, ir įlindo į prastą karčemą, pas žydą Mozūrą. Atėjęs atsisėdo už stalo ir riktelėjo:
– Degtinės!
Žydelis, matydamas pas save pirmąkart tokį aukštą svečią, dagi savo viršininką, nusistebėjo ir, nežinodamas, kokią jis degtinę mėgsta, stovėjo tik ir žiopsojo, o užklaust nedrįso.
Vakanalijus Vziatkovičius, belaukdamas degtinės, pakėlė akis ir pamatė priešais save žydą.
- Kas tu? - klausia viršininkas.
- Aš Mozūras,- atsako žydas.
– Ką tu sakai?
– Aš Mozūras.
– Tu mozūras?
– Aš Mozūras.
– Tu žydas, ne mozūras.
– Aš Mozūras.
– Tu pažiūrėk į zerkolą, tai pamatysi, kad tu nuparkėlis žydas, o ne mozūras.
– Aš Mozūras!
Tik paaiškinus stražninkui, kad to žydo pravardė Mozūras, viršininkas susiprato ir sykiu užtėmijo, kad ne ten nuėjo, kur ketino. Bet reikėjo kaip nors išsisukt nuo gėdos.
– Ar tai jums rodosi, aš čion užkliuvau netyčia? Ne! Aš atėjau tyčia. O čia kas? – o suriko, rodydamas sienoje plyšį.– Stražninke! rašyk protokolą!
Paliepęs tai, nusibaldė pas Keilsoną ir užtaisė surinkt žydų deputaciją. Susirinko rimčiausi Žydpilės žydai. Pamatęs juos, Kruglodurovas sušuko:
– Ko jūs čia, žydai bjaurybės?
Ilgą valandą visi tylėjo, o paskui vienas žydelis, stovėdamas užpakalyje kitų, atsakė nedrąsiai oficiališku liežuviu:
– Mes čia, pasiremdami ant pono viršininko įsakymo. Vėl ilgą valandą visi tylėjo. Ant galo Kruglodurovas, pašaukęs keturias plėčkas degtinės, tarė žydams:
– Aš gėriau už jūs sveikatą Tauzintuose, o jūs turite gert už mano sveikatą šičia. Gerkite! – suriko atsistodamas.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl apysaka baigiasi ne bausme, o tik perkėlimu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Paskutiniuose puslapiuose viršininkas pasipelno net iš choleros, o girtas liepia sugriauti miestelio lauko išvietes ir šaukia „juk aš maskolius!“. Vyriausybė mato, kad jis „geresnis gendrolius nekaip paviečio viršininkas“, ir ketina jį atstatyti, bet užtaria Suvalkų gubernatorius, ir Kruglodurovas tik perkeliamas į Pakaušpilės pavietį. Blogis nenubaudžiamas, jis keliauja toliau. Tai pasakyta vienu sakiniu, be pykčio, ir dėl to nuskamba stipriau. O atsisveikindamas Kruglodurovas pats prisipažįsta, kad kitaip į Pakaušpilę būtų patekęs „kitokiu keliu“, t. y. į kalėjimą.
Rašiniui: ValdžiaSatyraKaltė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.