Pagal partijos sąlygą, jei laimės Izaokas, geto vaikai liks gyvi, bet jis pats turės mirti, o jei laimės Šogeris, vaikai žus. Pradžioje Izaokas mintyse klausia: „Ar yra pasaulyje bent vienas žmogus, kurs norėtų mirti?“ Lygiosios būtų išsaugojusios jo gyvybę, bet pabaigoje jis renkasi pergalę, nors žino, kad ji kainuos jam gyvybę, ir Šogeris pralaimi. Raškevičiūtė šį pasirinkimą laiko brandos viršūne, nes baimę dėl savęs Izaokas iškeičia į atsakomybę už kitus.

Pirmame skyriuje Janekas tik prisistato esąs lenkas, ir neaišku, ką jis veikia gete. Vėliau paaiškėja, kad žuvo jo draugas Meika, Esteros brolis. Tada Janekas savo noru atėjo į getą su geltona žvaigžde ant krūtinės, kad saugotų žuvusio draugo šeimą. Jis pasirinko dalytis pasmerktųjų likimu, ir jo vertę lemia ištikimybė draugui.

Šogeris nori išvežti geto vaikus, ir Abraomas Lipmanas eina pas jį prašyti juos palikti. Komendantas pasiūlo Izaoko partiją, todėl tėvas sutinka rizikuoti sūnumi, kad išgelbėtų vaikus. Tyrėjos šiuos vardus sieja su Pradžios knygos pasakojimu apie Izaoko aukojimą, kai Abraomas turi aukoti sūnų. Tačiau Raškevičiūtė pabrėžia, kad čia auką lemia geto komendantas, užėmęs Dievo vietą.