Liežuviai kol pikti neįsipynė...
Aišku, kad karalienė – nekalta!
CIOLEKAS įsivaizduoju, kaip karalius jaučias!
Jei būt žinojęs, kad taip bus,
Verčiau našlys senatvėj būtų likęs...
MIKALOJUS Su juo mes turime ką nors daryt!
Negalima juk taip! Kol prisimels
Brigitai šventai, tai tokie Sieščencai...
ZBIGNIEVAS Žalčiai! Iš proto išvarys karalių!
CIOLEKAS Valia karaliui pasirinkt draugai!
Sieščenec – kas? Bendzino senas vaitas,
Daug turįs nuopelnų karūnai mūsų...
ZBIGNIEVAS Tas šnipas Vytauto! Samdytas bernas!
CIOLEKAS O sukti jis nemoka! Eina tiesiai...
ZBIGNIEVAS Palikęs teisę sukt Poznanės vyrams...
CIOLEKAS Ar aš, ar tu suktesnis – dar matysim, –
Aš vyskupas toks pat kaip tu!
ZBIGNIEVAS Iš Vytauto malonės!..
CIOLEKAS Tu – kieno gi?
ZBIGNIEVAS Tik ne iš tavo darbdavio!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.