MIKALOJUS Šviesiausias pone, argi tai teisybė,
Kad rykštėm plakė moteris taurias?
CIOLEKAS Kokios ten rykštės! Jeigu karštos širdys
Seselių atviresnės pasidarė –
Tai Viešpačiui garbė. Ir neplakė
Jų nieks. Padrąsino tiktai.
MIKALOJUS Karaliau,
Kaip šitokia mintis ateit galėjo, –
Plakt rykštėm?.. Moteris?.. Ir kaip...
TARNOVSKIS Taip Lietuvos didysis kunigaikštis,
Karaliaus brolis Vytautas norėjo.
MIKALOJUS O, dar geriau!
TARNOVSKIS Patsai Šieščenec pylė...
MIKALOJUS Perkūnai trenktų devyni! Žiūrėkit!..
Jei Lietuvos valdovai rykštėm plakti
Pradėjo moteris garbingas lenkų,
Tai ko daugiau dar mes sulaukti galim?!.
Ar ne verčiau, kad Lietuvos dvaruos
Žiūrėtų jie savų mergaičių dorą!
Man gėda net klausyti, kas čia daros!..
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.