JOGAILA Taip, reikalas svarbus, sakai teisybę.
Aš ir manau, kol tik žmogus gyvena –
Vis reikalai ir reikalai jį spaudžia...
ZBIGNIEVAS Jei leisi, pasiskubint reikia bylą...
JOGAILA Kokią gi bylą? A, žinau. Teisybė.
Gerai, kad priminei, sūnau. Aš – senas
Esu, ir rodos man, kad jus visus
Užauginau ant savo rankų. Šiandie
Malonu atsimint toli jaunystė
Ir jaustis esant tarp vaikų mieliausių,
Kai rengias jie senelio tėvo teist...
ZBIGNIEVAS vis labiau įsižeisdamas
Norėčiau aš žinot, kas pirmas dėstys?..
MIKALOJUS Čia nėr ko dėstyt daug. Visi mes žinom.
JOGAILA Kas dėstys? Vyskupe, tavęs prašyčiau.
Sakyk teisybę. Kaip danguj yra,
Tegu taip bus ir žemėj. Vyskupas
Geriau išmano dalykus dangaus.
ZBIGNIEVAS visai supykęs
Jei pasakas sakys – mums nėr ko veikti...
Arba pradėt byla svarstyti reikia!
JOGAILA Arba seniai aš jau pradėjau, vaike.
TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį
Visi mes esam žmonės... Nieks nežino
Dangaus sprendimo... moteries širdies...
Karalius mano... reikia karalienės...
Kalčiausi riteriai... Kieno vaikai?
MIKALOJUS Šviesiausia karalienė pavadavo
Karūnos reikalais karalių. Kaipgi...
STRAŠAS Ir riteriai karalių pavadavo
Šeimynos reikalais...
ZBIGNIEVAS Nieks neįrodė.
STRAŠAS Tik tiems, kurie įrodymų nenori!
MIKALOJUS Ar tu stovėjai su žvake pašal?..
CIOLEKAS Klausykite, ką kalba vojevoda!
TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį
O seserys Ščekockos, kambarinės,
Bučiuoja kryžių... Sako, pas valdovę
Buvoję riteriai net septyni,
Jos miegamajam... Vienas kitą keikę...
Jie mums padėjo gaudyt vienas kitą...
Štai Hinča pirmas sugriebė Zarembą,
O patį Hinčą – vyskupas pagavo...
Aš sumedžiojau Kraską ir Kurovskį...
Kiti gi trys pabėgo: Koniecpolskis
Ir broliai Ščekocinskiai, Piotr ir Dobek...
STRAŠAS Tarnybos reikalais jie karalienę
Lankyti teikės miegamajam! Puikiai...
MIKALOJUS Be tardymo suimti riterius!
Nesutinku su šitokia tvarka!
CIOLEKAS Sau tardyk sveikas, jei drąsieji vyrai
Pražuvo be žinios!
STRAŠAS O kambarinių
Parodymas? Ar tai dar maža sako?
ZBIGNIEVAS O ką gi tu pareikštum, jeigu kas
Ir tau įkrėstų rykščių, kiek seselės
Per tardymą abidvi gavo?
STRAŠAS Niekam
Neleisiu riterio įžeist garbės,
Nors ir pats vyskupas kėsintųs!
MIKALOJUS Šviesiausias pone, argi tai teisybė,
Kad rykštėm plakė moteris taurias?
CIOLEKAS Kokios ten rykštės! Jeigu karštos širdys
Seselių atviresnės pasidarė –
Tai Viešpačiui garbė. Ir neplakė
Jų nieks. Padrąsino tiktai.
MIKALOJUS Karaliau,
Kaip šitokia mintis ateit galėjo, –
Plakt rykštėm?.. Moteris?.. Ir kaip...
TARNOVSKIS Taip Lietuvos didysis kunigaikštis,
Karaliaus brolis Vytautas norėjo.
MIKALOJUS O, dar geriau!
TARNOVSKIS Patsai Šieščenec pylė...
MIKALOJUS Perkūnai trenktų devyni! Žiūrėkit!..
Jei Lietuvos valdovai rykštėm plakti
Pradėjo moteris garbingas lenkų,
Tai ko daugiau dar mes sulaukti galim?!.
Ar ne verčiau, kad Lietuvos dvaruos
Žiūrėtų jie savų mergaičių dorą!
Man gėda net klausyti, kas čia daros!..
TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį
Pati šviesiausia karalienė prašė,
Kad Lietuvos valdovas bylą jos
Greičiau išspręstų... Rašė jam pati.
ZBIGNIEVAS Koksai pasijuokimas! Lietuvos
Valdovas, bylą šią viešai iškėlęs,
Pabaigt ją nori? Karalienę ginti?
Jis dar labiau išpūsti nori bylą!
CIOLEKAS Kas pučia, o kas – ne, bet Krokuvos
Garbingas vyskupas – pūslių mėgėjas...
ZBIGNIEVAS Ką nori vyskupas tuo pasakyti?
CIOLEKAS Nedaug. Tiktai, kad mūsų karalienę
Globojo kunigaikštis Lietuvos...
Todėl jos vyskupas pakęst negali...
Todėl jis persekioja ir mane,
Kad aš didžiuojuosi palankumu
Šviesiausio kunigaikščio!
ZBIGNIEVAS Vėl meluoji!
Kieno tai reikalas šią bylą kelti?
Kam jis naudingas? Kam? Mums, lenkams? Taip?
Patiems karalių teršti ir karūną?
Tai rūpi kunigaikščiui Lietuvos!
Jei jam pavyks išniekint karalienė,
Tuomet karališki vaikai nustos
Į sostą teisių... Kils valstybėj smurtas,
Kol kitą įpėdinį sostui rinksim...
To jis ir laukia, trokšdamas seniai
Sugriaut karūnoje vienybę mūsų –
Ir Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt!
MIKALOJUS Teisybė, – šmeižtą Vytautas pramanė!
CIOLEKAS Tačiau gandai juk Krokuvoj iškilo...
TARNOVSKIS Gandai iš ordino atėjo.
ZBIGNIEVAS Kas gi
Užsiundė ordiną? Ne Vytautas?
CIOLEKAS Gandai iš ordino tuomet atėjo,
Kai grįžo Heinrich Holt iš Krokuvos, –
Kryžiuotis, – mergininkas ir vienuolis...
Dabar dar dūsauja dėl jo Ščekockos.
Ir vyskupas jį priėmė kaip brolį...
ZBIGNIEVAS Galiu prisiekti!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
2. Koks Jogaila pasirodo Horodlės scenoje: naivus senis ar gudrus žmogus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Iš pradžių jis atrodo išsiblaškęs: skundžiasi kelione, kalba apie potvynį ir Sigismundo žadėtus triušius. Tačiau pusę triušių jis skiria Krokuvos vyskupui, „Kad jis už mano nuodėmes maldautų“, ir remarka sako, kad Zbignievas „Jogailos ironijos įžeistas“. Karalius primena ponams, kad juos „Užauginau ant savo rankų“, o dabar jie rengiasi „senelio tėvo teist“. Kai Zbignievas skubina pradėti bylą, Jogaila atsako: „Arba seniai aš jau pradėjau, vaike.“ Po naivumo kauke slepiasi pašaipa.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.