CIOLEKAS Kur gausi moterų, kurios prisiekti
Sutiktų šitokia tvarka bažnyčioj?
ZBIGNIEVAS Imuos aš jų parūpint nors ir šimtą!
MIKALOJUS Aš pirmas duosiu savo pačią!
ZBIGNIEVAS Dėku.
STRAŠAS Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?
Jei jos nežino, ir prisieks, kad žino?
Ko bus verta jų priesaika visa?
CIOLEKAS O kas, jei priesaika nenusiseks?
TARNOVSKIS Šviesus karaliau, leiski man paklausti,
Kaip pasielgtum... Kaip tuomet darytum,
Jei įsitikintum, kad karalienė
Tikrai kalta? Su riteriais įpuolė
Į didžią nuodėmę?
Jogaila, visą laiką lyg kalbų klausęs, lyg snaudęs, lyg mintimis kažkur toli skrajojęs, atrodo, tarytum aiškiai jis tik paskutinį Tarnovskio klausimą tegirdėjo, atsistoja
JOGAILA Ką aš daryčiau?
Tau rūpi? Taigi. Aš tuomet atleisčiau
Jos kaltę ir jos vaiką sužvejotą
Palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų
Ant jūsų padrikų galvų! Daugiau
Aš neturiu ką pasakyt.
Nori eiti
TARNOVSKIS Karaliau!
Tu negarbingos motinos paliktum
Mums sūnų negarbingą?! Dieve, saugok!
Įeina RUMBAUDAS
V
TIE PATYS; RUMBAUDAS
RUMBAUDAS Tebus garbė aukščiausiajam karaliui.
Garbė tauriems karūnos Lenkų vyrams.
Šviesiausias kunigaikštis Lietuvos
Man pavedė pranešt malonei jūsų,
Kad jis jau pasirengęs. Jūsų laukia –
Svarstys ir spręs šviesiausios karalienės
Gyvenimo teisybę.
Antras veiksmas
KARŪNOS VĖTRA
Keturi paveikslai
Pirmas paveikslas
Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas. Pakilus uždangalui, JOGAILA sėdi lovoj, lyg keltis rengias. Tuo tarpu SIGISMUNDAS, merginų šokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą, lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin. Jogaila smunka atgal patalan
I
JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI
SIGISMUNDAS Miegalius tu esi, brolau, miegalius!
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Tylėkit, šarkos, – ša!
Rodo Jogailai į merginas
Matai, kokį
Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint!
JOGAILA Žegnokis... Iš pat ryto... Ką gi tu!..
SIGISMUNDAS Labai patiko man... Jos puikiai šoka!
Tau dovanosiu, – pasirink! Kuri?..
JOGAILA O Viešpatie!
SIGISMUNDAS Gražuolės mano mielos,
Pašokite karaliui... liūdnas toks!
Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai...
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Ei, muzika! Pašokite, mergaitės!
Muzika; orientališkas šokis
Žiūrėk, brolau, – teisybė, neblogai?
JOGAILA rodo į kaktą
Tau čia, taip sakant...
SIGISMUNDAS Būtų gal ir tau
Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar...
JOGAILA Žinai, kad negeriu.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
2. Ką Jogaila atsako Tarnovskiui, paklaustas, kaip pasielgtų, jei karalienė būtų kalta?
Rašiniui: ValdžiaIronija
3. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.