TARNOVSKIS Vyskupe, nereikia.
Mes kalbam daug, byla gi – nė iš vietos.
MIKALOJUS Per prievartą Ščekockų gauti žodžiai –
Tai plepalai, kuriais tikėt netenka.
Ir riterio nėra, kurį tikrai
Būt galima įtart dėl karalienės...
STRAŠAS Kaip nėr? Net septyni!
ZBIGNIEVAS Bet, mano ponai,
Ar galit jūs tiktai įsivaizduoti,
Kad moteris viena, be savo vyro,
Septynis dar pašalaičius turėtų?
Na, du ar trys, sakysim, keturi, –
Tai dar suprasčiau, bet ne septyni!
MIKALOJUS Teisybę pasakei: viena – negali.
STRAŠAS O seserys Ščekockos? Nepadėjo?
O riteriai, jei taip jie nekalti,
Kam bėgo?
CIOLEKAS Riteriškas darbas...
MIKALOJUS Ponai,
Jei gresia tardymas, kaip seserim, –
Kiekvienas bėgs!
ZBIGNIEVAS Įrodymų nėra.
Nėra, kas nuodėmę patsai būt matęs.
Šviesiausios karalienės įtarimas,
Gali tikėt, karaliau, – piktas šmeižtas!
Ją kaltina, kaip matom, tik vieni
Valdovo Lietuvos slapti tarnai!
STRAŠAS Patsai tu šnipas – pataikūnas!
MIKALOJUS Ponai,
Garbė karūnos reikalauja baigti...
ZBIGNIEVAS prarijęs įžeidimą
Kad būtų sąžinė rami, aš siūlau:
Tegu prisieks bažnyčioj karalienė...
Altorių šviesą pabučiuos, – parodys,
Kad nekalta ji. Te drauge su ja
Kitų garbingų moterų prisieks
Eilė, – karūnos vyrų taurios žmonos, –
Kad karalienė nekalta. Mums to –
Gana! Galėsim baigt garbingai bylą.
MIKALOJUS Geresnio išsprendimo ir nereikia!
CIOLEKAS Kur gausi moterų, kurios prisiekti
Sutiktų šitokia tvarka bažnyčioj?
ZBIGNIEVAS Imuos aš jų parūpint nors ir šimtą!
MIKALOJUS Aš pirmas duosiu savo pačią!
ZBIGNIEVAS Dėku.
STRAŠAS Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?
Jei jos nežino, ir prisieks, kad žino?
Ko bus verta jų priesaika visa?
CIOLEKAS O kas, jei priesaika nenusiseks?
TARNOVSKIS Šviesus karaliau, leiski man paklausti,
Kaip pasielgtum... Kaip tuomet darytum,
Jei įsitikintum, kad karalienė
Tikrai kalta? Su riteriais įpuolė
Į didžią nuodėmę?
Jogaila, visą laiką lyg kalbų klausęs, lyg snaudęs, lyg mintimis kažkur toli skrajojęs, atrodo, tarytum aiškiai jis tik paskutinį Tarnovskio klausimą tegirdėjo, atsistoja
JOGAILA Ką aš daryčiau?
Tau rūpi? Taigi. Aš tuomet atleisčiau
Jos kaltę ir jos vaiką sužvejotą
Palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų
Ant jūsų padrikų galvų! Daugiau
Aš neturiu ką pasakyt.
Nori eiti
TARNOVSKIS Karaliau!
Tu negarbingos motinos paliktum
Mums sūnų negarbingą?! Dieve, saugok!
Įeina RUMBAUDAS
V
TIE PATYS; RUMBAUDAS
RUMBAUDAS Tebus garbė aukščiausiajam karaliui.
Garbė tauriems karūnos Lenkų vyrams.
Šviesiausias kunigaikštis Lietuvos
Man pavedė pranešt malonei jūsų,
Kad jis jau pasirengęs. Jūsų laukia –
Svarstys ir spręs šviesiausios karalienės
Gyvenimo teisybę.
Antras veiksmas
KARŪNOS VĖTRA
Keturi paveikslai
Pirmas paveikslas
Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas. Pakilus uždangalui, JOGAILA sėdi lovoj, lyg keltis rengias. Tuo tarpu SIGISMUNDAS, merginų šokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą, lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin. Jogaila smunka atgal patalan
I
JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI
SIGISMUNDAS Miegalius tu esi, brolau, miegalius!
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Tylėkit, šarkos, – ša!
Rodo Jogailai į merginas
Matai, kokį
Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint!
JOGAILA Žegnokis... Iš pat ryto... Ką gi tu!..
SIGISMUNDAS Labai patiko man... Jos puikiai šoka!
Tau dovanosiu, – pasirink! Kuri?..
JOGAILA O Viešpatie!
SIGISMUNDAS Gražuolės mano mielos,
Pašokite karaliui... liūdnas toks!
Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai...
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Ei, muzika! Pašokite, mergaitės!
Muzika; orientališkas šokis
Žiūrėk, brolau, – teisybė, neblogai?
JOGAILA rodo į kaktą
Tau čia, taip sakant...
SIGISMUNDAS Būtų gal ir tau
Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar...
JOGAILA Žinai, kad negeriu.
SIGISMUNDAS Be reikalo!
Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė
Tavęs nunuodyti...
JOGAILA Bet vis dėlto!
SIGISMUNDAS Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs!
Taip Vytautas privaišino svečius,
Kad trys savaitės pagiriot reikės!
Sakau, reta bačka pakels midaus,
Kiek mano plikė ši pakelti gali,
Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės
Neberadau ir prasipainiojau
Per visą naktį galas žino kur...
JOGAILA Atleisk tas moteris... nepatogu!
SIGISMUNDAS Mieste, suk devyni tave, paklydau!
O kas ten daros, Viešpatie saldžiausias!
Juk Luckas būdavo seniau lindynė,
Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka...
Dabar – net sostinė galėtų būti.
JOGAILA Žinia... jei net šokėjų suradai...
SIGISMUNDAS Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
2. Ką Jogaila atsako Tarnovskiui, paklaustas, kaip pasielgtų, jei karalienė būtų kalta?
Rašiniui: ValdžiaIronija
3. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.