JOGAILA Jei tu sukvietęs būtum juos, – ar jie
Visi kaip vienas susirinktų Peštan?
SIGISMUNDAS Tu nesuklydai, brol, – į Krokuvą
Nė vienas nevažiuotų pas tave...
Daugiausia stebina mane vienuolis,
Legatas Švento Sosto. Kaip jis stengias
Patraukti Vytautą, – net juokas ima!
JOGAILA Globot rytų krikščionys reikia... Taigi.
Varyk mergas laukan, – ar aš turėsiu...
SIGISMUNDAS Tik Vytautas galės Rytuos iškelti, –
Kur tiek tautų yra, genčių, tikybų, –
Krikščionių vėliavą lig debesų...
O, Šventas Sostas išminties nestinga,
Kad pavedė globoti Rytus jam!
JOGAILA Jis išminties neskolins iš plepaliaus...
Šokėjoms
Išeikit tuoj. Gana. Laukan. Ar aš...
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
Išbėga
SIGISMUNDAS Vaje! Kam gražuoles tu išvaikei!
Taip linksma buvo... Koks gi tu!
JOGAILA Manau...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.