SIGISMUNDAS Ir tu manai, kad Šventas Sostas stengias
Atlygint Vytautui už nuopelnus?
JOGAILA Kiekvienas savo skolą tur mokėti.
SIGISMUNDAS Žinia, kad taip. Ir savo skolą aš
Rengiuos mokėt... Aš patariu ir tau.
JOGAILA Mokėti skolą? Lengva pasakyti.
SIGISMUNDAS Tik pamanyk, – juk Vytautas brangus,
Valdovas galingiausias ir krikščionis,
Darbais apaštalams prilygt galįs,
Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis...
Net už tave žemiau jis pastatytas!
Ir liūdna man dėl šitos neteisybės...
Todėl aš nutariau pasiūlyt jam –
Uždėt karūną Lietuvos karaliaus:
Te Vytauto viešoji padėtis
Pritiks karališkai didybei jo!
Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo!
JOGAILA Atrodo man, kad šitą mielą mintį
Tu, drauge, išėmei iš mano lūpų...
Seniai man keltis metas!
SIGISMUNDAS Mielas broli,
Jei supratau gerai, tu – sutinki?
JOGAILA Karalius Lietuvos! Gerai sakai.
Senatvėj mano šviečia tik svajonė
Pro ūkanas. Ką aš slėpiau širdy,
Ir man pasiekt nebuvo skirta, taigi,
Gal brolis Vytautas pasieks...
Kaip atiduosiu aš tėvynei mano brangiai
Baisingą skolą, slegiančią mane?
SIGISMUNDAS Tai aš galiu pranešt meilingam broliui,
Kad Lietuvos jį karūna papuoš?
JOGAILA Karaliai trys, kaip Šventas Raštas sako, –
Kaip žvaigždė...
SIGISMUNDAS Taip, kaip žvaigždė; aš pranešiu
Visiems svečiams: dabar – karaliai trys!..
Lik sveiks. Kol kas lik sveiks.
Išeina
JOGAILA Galop išėjo!
Murmėdamas ar niūniuodamas skubiai kelias iš lovos ir rengias barzdą skustis
Įeina SONKA
II
JOGAILA, SONKA
SONKA Mieliausias mano pone, vos sulaukiau,
Kol vienas palikai... Aš taip norėjau...
JOGAILA Tas kipšas Sigismundas...
SONKA Taip norėjau
Pasikalbėti su tavim, kai niekas
Negirdi pašalinis. O kaip tyčia
Mus Vytautas apstatė žmonėmis...
JOGAILA Šokėjos – pleiskanos...
SONKA Prašau tavęs,
Važiuokime iš čia greičiau namo!
Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna!
JOGAILA Kas nuskriaudė, vaikel, tave? Kas drįso?
SONKA Visi į mano pusę pirštais rodo...
JOGAILA Kas? Riteriai?
SONKA Karaliau mano mielas,
Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia!
JOGAILA A! Įdomus užėjo noras tau.
SONKA Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka
Mane visi ir šnabžda juokdamiesi:
„Žiūrėkit, štai garsioji karalienė,
Kuriai karalius meilės bylą kėlė...“
Ir prideda dar tiek visokių niekų,
Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.