SIGISMUNDAS Mielas broli,
Jei supratau gerai, tu – sutinki?
JOGAILA Karalius Lietuvos! Gerai sakai.
Senatvėj mano šviečia tik svajonė
Pro ūkanas. Ką aš slėpiau širdy,
Ir man pasiekt nebuvo skirta, taigi,
Gal brolis Vytautas pasieks...
Kaip atiduosiu aš tėvynei mano brangiai
Baisingą skolą, slegiančią mane?
SIGISMUNDAS Tai aš galiu pranešt meilingam broliui,
Kad Lietuvos jį karūna papuoš?
JOGAILA Karaliai trys, kaip Šventas Raštas sako, –
Kaip žvaigždė...
SIGISMUNDAS Taip, kaip žvaigždė; aš pranešiu
Visiems svečiams: dabar – karaliai trys!..
Lik sveiks. Kol kas lik sveiks.
Išeina
JOGAILA Galop išėjo!
Murmėdamas ar niūniuodamas skubiai kelias iš lovos ir rengias barzdą skustis
Įeina SONKA
II
JOGAILA, SONKA
SONKA Mieliausias mano pone, vos sulaukiau,
Kol vienas palikai... Aš taip norėjau...
JOGAILA Tas kipšas Sigismundas...
SONKA Taip norėjau
Pasikalbėti su tavim, kai niekas
Negirdi pašalinis. O kaip tyčia
Mus Vytautas apstatė žmonėmis...
JOGAILA Šokėjos – pleiskanos...
SONKA Prašau tavęs,
Važiuokime iš čia greičiau namo!
Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna!
JOGAILA Kas nuskriaudė, vaikel, tave? Kas drįso?
SONKA Visi į mano pusę pirštais rodo...
JOGAILA Kas? Riteriai?
SONKA Karaliau mano mielas,
Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia!
JOGAILA A! Įdomus užėjo noras tau.
SONKA Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka
Mane visi ir šnabžda juokdamiesi:
„Žiūrėkit, štai garsioji karalienė,
Kuriai karalius meilės bylą kėlė...“
Ir prideda dar tiek visokių niekų,
Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis!
JOGAILA Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj
Šventoj su septyniom draugėm prisiekei
Tavu nekaltumu... Ir kalinius
Paleidau... Ir vaikus pripažinau...
Karūnai įpėdinį nužiūrėjau...
SONKA Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, –
Ar aš kalta, ar – ne, o tu vis tiek
Savais vaikais mažyčius pripažinsi...
Todėl dabar tikrai nežino niekas,
Ką tu manai... ir juokiasi manim...
JOGAILA Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam.
SONKA Bet juokias ir tavim... Esą tu rašęs
Šventajam Sostui prašymą, kad leistų
Tau vaikščioti šventadieniais pirtin...
Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty...
JOGAILA Liežuviai. Samanos.
SONKA Esą nuo stalo
Nevalgai obuolių, nuodų bijodams...
Nuo obelės slaptai vagi kišenėn...
Ir vaišini tu jais mane per naktį...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.