JOGAILA Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj
Šventoj su septyniom draugėm prisiekei
Tavu nekaltumu... Ir kalinius
Paleidau... Ir vaikus pripažinau...
Karūnai įpėdinį nužiūrėjau...
SONKA Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, –
Ar aš kalta, ar – ne, o tu vis tiek
Savais vaikais mažyčius pripažinsi...
Todėl dabar tikrai nežino niekas,
Ką tu manai... ir juokiasi manim...
JOGAILA Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam.
SONKA Bet juokias ir tavim... Esą tu rašęs
Šventajam Sostui prašymą, kad leistų
Tau vaikščioti šventadieniais pirtin...
Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty...
JOGAILA Liežuviai. Samanos.
SONKA Esą nuo stalo
Nevalgai obuolių, nuodų bijodams...
Nuo obelės slaptai vagi kišenėn...
Ir vaišini tu jais mane per naktį...
Prašau, važiuokim...
JOGAILA Samanos. Ir tiek.
SONKA Ir Vytautas tave piktai pajuokia...
Atsimeni, kaip pernai su manim
Buvai sumanęs vykt į Gdanską, – jūros
Pasižiūrėt ir pasimelst Brigitai?
JOGAILA A?
SONKA Sako, Ordinui tu rašęs laišką
Ir prašęs laisvą kelią duoti tau...
Bet Vytautas pataręs, kad neleistų...
Esą tu jūrą matęs Palangoj,
O melstis galįs tu namie, už pečiaus...
Važiuokime namo!
JOGAILA Tai šit kodėl
Man širdį nerimas kuteno šiąnakt!
Ir rodės man, kad juodas debesis
Pakilo ir išsitiesė kaip griaučiai.
Kaip siurbėlė prilipo prie dangaus...
Ir rodės man, kad vyskupo apsiaustas
Danguj pakibo kaip šuva ant žardo...
Įeina ZBIGNIEVAS
III
JOGAILA, SONKA, ZBIGNIEVAS
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.