Kuriai lygios pasaulyje nebuvo
Dorybėm, turtais ir pamaldumu, –
Atstūmė daugelio piršlių rankas,
Valdovų, kunigaikščių ir karalių,
Kurių galia pasaulio kraštą siekia, –
Ji tau atidavė, karaliau, ranką,
Kad Lietuva, priėmus mūsų krikštą,
Prie Lenkijos karūnos prisijungtų
Drauge su Rusija, gudais, totoriais...
MIKALOJUS Karalius – užkurys! Ir jo pasogas
Priklauso Lenkijai užu pastogę!
CIOLEKAS Ar tai karalius pirko mūsų sostą?
SIEŠČENCAS Kiti prekiauja šunimis, o mes –
Parduot mokėjom savo karalaitę...
ZBIGNIEVAS Prijungę Lietuvą prie savo kūno,
Išgelbėjom mes ją iš pagonystės,
Išgelbėjom nuo bado ir kaimynų, –
Ir štai dabar kokia mums padėka!
CIOLEKAS Aukščiausias teatlygina kantrybę...
SIEŠČENCAS Ne kiekviena prekyba pelno duoda...
ZBIGNIEVAS Nebus dviejų valstybėje karalių!
Suplyš vieningas kūnas į dalis!
Sugrius vienybė mūsų! Kelsis karas!
Paplūs kraujuos tėvynė ir bažnyčia,
Ir priešai nuterios kapus senelių, –
Tai tau, karaliau, atsakyti teks!
MIKALOJUS Visi kaimynai juoksis tavimi!
SIEŠČENCAS Kai teis tave krikščioniškasai teismas...
ZBIGNIEVAS Ir širdį skauda man, šviesus valdove,
Kad nuosava ranka vienybę laužai, –
Kad, teisę skriausdamas karūnos Lenkų,
Užtrauki palikuonių prakeikimą!
SIEŠČENCAS Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!
CIOLEKAS Pats priveisė bedievių, ir dar plūsta!
ZBIGNIEVAS Žinai gerai tu Sigismundo būdą, –
To sukčiaus! To šunies! Gyvatės to! –
Ir vėl daveis pagauti jo žabangoms, –
Ir sunaikinti visa tai, ką pats
Per šitiek metų savo išmintim
Didžia sukūrei ir išauginai!
MIKALOJUS Šėtonas...
TARNOVSKIS Sigismundas...
MIKALOJUS Juokdarys!..
TARNOVSKIS Karalius Sigismundas tekartoja,
Ką Vytautas jam įkalė į galvą...
Jis – kvailas žaislas rankoj kunigaikščio.
MIKALOJUS O aš maniau...
SIEŠČENCAS Kad galvą tu turi?..
TARNOVSKIS Pasilakė ir išplepėjo visa...
ZBIGNIEVAS Todėl prašau tavęs, šviesus valdove,
Atšauk neapgalvotai duotą žodį!
Dar kartą pagalvok ir padaryk,
Kad ir senatvės būtum vertas tu!
SIEŠČENCAS Šeškų litanija!
MIKALOJUS Neliežuvauk!
ZBIGNIEVAS Pažvelk į savo jauną karalienę, –
Jos nuopelnus atmink, ir vaikučius, –
Atmink, kaip myli jie tave visi...
STRAŠAS kiek anksčiau atėjęs
Cha cha cha cha!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.