MIKALOJUS Šėtonas...
TARNOVSKIS Sigismundas...
MIKALOJUS Juokdarys!..
TARNOVSKIS Karalius Sigismundas tekartoja,
Ką Vytautas jam įkalė į galvą...
Jis – kvailas žaislas rankoj kunigaikščio.
MIKALOJUS O aš maniau...
SIEŠČENCAS Kad galvą tu turi?..
TARNOVSKIS Pasilakė ir išplepėjo visa...
ZBIGNIEVAS Todėl prašau tavęs, šviesus valdove,
Atšauk neapgalvotai duotą žodį!
Dar kartą pagalvok ir padaryk,
Kad ir senatvės būtum vertas tu!
SIEŠČENCAS Šeškų litanija!
MIKALOJUS Neliežuvauk!
ZBIGNIEVAS Pažvelk į savo jauną karalienę, –
Jos nuopelnus atmink, ir vaikučius, –
Atmink, kaip myli jie tave visi...
STRAŠAS kiek anksčiau atėjęs
Cha cha cha cha!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.