MIKALOJUS Šėtonas...
TARNOVSKIS Sigismundas...
MIKALOJUS Juokdarys!..
TARNOVSKIS Karalius Sigismundas tekartoja,
Ką Vytautas jam įkalė į galvą...
Jis – kvailas žaislas rankoj kunigaikščio.
MIKALOJUS O aš maniau...
SIEŠČENCAS Kad galvą tu turi?..
TARNOVSKIS Pasilakė ir išplepėjo visa...
ZBIGNIEVAS Todėl prašau tavęs, šviesus valdove,
Atšauk neapgalvotai duotą žodį!
Dar kartą pagalvok ir padaryk,
Kad ir senatvės būtum vertas tu!
SIEŠČENCAS Šeškų litanija!
MIKALOJUS Neliežuvauk!
ZBIGNIEVAS Pažvelk į savo jauną karalienę, –
Jos nuopelnus atmink, ir vaikučius, –
Atmink, kaip myli jie tave visi...
STRAŠAS kiek anksčiau atėjęs
Cha cha cha cha!
SIEŠČENCAS Kaip putpelė svogūną!
ZBIGNIEVAS Ir tu dabar nuskriausti juos galėtum?
Palikti ašaroms ir vargo buičiai?
Užtraukt negarbę savo žilai galvai?
CIOLEKAS Per daug tu rūpinies kitų.
STRAŠAS Kur laka, ten ir...
MIKALOJUS Niekše, nenutilsi?
STRAŠAS Tau niekšą grąžinu atgal! Ar nori...
ZBIGNIEVAS Bet jeigu tu, karaliau, užkietėtum
Paklydime ir leistum vykdyt žodį,
Kurį davei kaip lengvabūdis vaikas,
Tai aš, kaip vyskupas esu, prisiekiu, –
Visom jėgom kovosiu prieš karaliaus
Tokį karūnai darbą pražūtingą –
Ir tamsią klastą motinai bažnyčiai!
Tyla
SONKA atsidusus
Apsaugok, Viešpatie, nuo nuodėmės
Naujos!
RUMBAUDAS Klausau aš jūsų ir stebiuos,
Kad sieną norit, ponai, liežuviu
Prakalt... Ką Sigismundas girtas plepa –
Tai jo dalykas... Bet vis tiek tiesa,
Kad Lietuvos šviesiausias kunigaikštis
Seniai jau nutarė karūną užsidėti.
Taip pat tiesa, kad jis tai padarys, –
Nusprendęs kartą, išlaikys jis žodį...
Patinka lenkams tai, ar – ne, – vis tiek
Jis Lietuvos karūną užsidės!
RUMBAUDAS išeina; jį paseka LIETUVOS BAJORAI
VI
TIE PATYS, be RUMBAUDO IR LIETUVOS BAJORŲ
MIKALOJUS Akiplėša! Jis mums grūmoti drįsta!
TARNOVSKIS Tai negirdėta dar kalba karūnoj!
MIKALOJUS Per daug mes kantrūs!
CIOLEKAS Tai aukšta dorybė...
MIKALOJUS Aš reikalauju Vytautą nubaust!
SIEŠČENCAS Jei vietoj nenusėdi – dumk pro langą!
MIKALOJUS Tylėk, žalty! Jis juokias, kai karūną...
ZBIGNIEVAS Ramybės, ponai! Aš prašau, – nurimkit!
Karaliau! Mes sprendimo tavo laukiam!
JOGAILA Taip ir neduos man šiandie baigt barzdos...
Antras paveikslas
Sodelis Krokuvoj, prie Vavelio rūmų; SONKA ir KATAŽYNA sodely siuvinėja arnotus
I
SONKA, KATAŽYNA
SONKA Žiūrėk, kaip mėlyna man po akim...
KATAŽYNA Taip tau tik rodos. Tu tiktai pavargus.
O akys spindi ugnimi jauna.
Liemuo, krūtinė – pavydėt galėčiau, –
Lyg tu mergaitė būtum netekėjus...
SONKA O! Už nemylimo, už seno vyro
Tu netekėk!
KATAŽYNA Bet, sako, Jadvyga
Šventoji buvo dar nelaimingesnė...
SONKA O, netekėk už seno, netekėk!
Nebus gyvenimo, – tik nuodėmė!
KATAŽYNA Tik pamanyk, kaip tiems karaliams gera!
Juk Jogaila, jei būtų ne karalius, –
Mergaitė nė viena į jį nežvelgtų –
Bjaurus jis toks! Dabar – kiek moterų
Dėl jo likimą keikia nelaimingų!
SONKA O, netekėk už seno, – netekėk!
Nemylimas turtingas senas vyras
Neguos tavęs, nešildys, nemylės...
Nemylimas ir senas – kaip lavonas,
Kurio bijaisi prisiliest... Baisu!
Nuo jo toks šaltis eina, gyslos – stingsta,
Širdis nustoja plakti... Lyg mirtis
Staiga prisiglaudė prie tavo kūno...
Ir meilė jo tokia baisi... Ir gėda...
Lyg miršti jo šaltam glėby kaip žiedas,
Šerkšnu apaugęs naktį rudeniop...
KATAŽYNA Tu, karaliene, visgi laimingesnė
Už šventąją Jadvygą... Meilę tu
Pažint galėjai... Tu turi vaikų...
Kaip aš turėt norėčiau kada nors
Nors vieną kūdikį! Tokį mažytį...
Ir mielą mielą!..
SONKA Rodos kartais man,
Kai pamatau savuosius vaikučius,
Kad aš visa gyvybės jų pilna.
Augindama mažus, liūliuodama,
Lyg būčiau ištisa į juos perėjus...
Ir mano praeitis, ir ateitis
Tarytum plaktųs jų mažoj širdelėj...
Lyg gyvenu dabar slapta viltim,
Kad, jiem užaugus, aš pati kada
Gyvenimo švieson per juos sugrįšiu
Ir kaip šešėlis džiaugsiuos laime jų...
Galbūt todėl aš taip drebu dėl jų
Likimo, – dėl rytojaus, – ateities... KATAŽYNA Tau nėr ko graužtis dėl vaikų rytojaus:
Bajorai juk prisiekė, – mirs karalius –
Vladislovas karūną Lenkų gaus,
Kazimieras – po Vytauto užims
Jo vietą soste Lietuvos valdovo...
SONKA Norėčiau tuo tikėt visa širdim...
Bet Vytautas, kol gyvas, – kas gi žino,
Ką jis iškirs, – kur slastus pastatys?!
Kaip baigsis dar byla dėl jo karūnos...
Ar mums pavyks vaikams dalis apsaugot?
Ilgai bajorai tarias – blogas ženklas...
KATAŽYNA O šit atbėga, rodos, Elzbieta...
Atsiskubina Elzbieta
II
TOS PAČIOS; ELZBIETA
KATAŽYNA Ar sužinojai ką?
SONKA Kas ten girdėti?
ELZBIETA Sunku man buvo ten kas sužinoti.
Kur tarias karūna – baisiausias triukšmas.
Susikalbėt negalima su niekuo...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Rumbaudas atsako lenkų ponams, protestuojantiems prieš Vytauto karūnavimą?
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
2. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
3. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
4. Ką, pasak kambarinės Katažynos, bajorai prisiekė dėl Sonkos sūnaus Kazimiero?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.