Supyks Šventasis Tėvas: teikt karūną –
Apaštalų teturi teisės Sostas!
ZBIGNIEVAS Bet Sigismundas, drauge, kalba savo...
Esą garsieji mokslo vyrai skelbę,
Kad ciesorius karūną galįs teikti
Be Švento Sosto pritarimo... Remias
Įstatymais senais, šventais kanonais...
ANDRIUS Tai apstatykit jūs pasienį visą
Sargybomis, – ir nepraveš karūnos...
ZBIGNIEVAS Seniai apstatėm jo visus pasienius,
Bet kas iš to? Pro ordino praveš
Žemes – vis tiek sugauti jį sunku.
Kas kita būt... Tu, drauge, negalėtum, –
Jei Sigismundas nesiliaus geruoju, –
Ar negalėtų Šventas Sostas jį
Atskirti nuo bažnyčios?.. Prigrūmoti?
ANDRIUS Šventasis Tėvas nesutiks. Ir kaipgi?
Atskirsi Sigismundą – tuoj husitai
Pakeltų galvą... Jis prilaiko juos.
Verčiau jau Sigismundas, ne husitai!
Bet štai, ką aš manau. Atimti reikia
Iš Vytauto globos bažnyčios teisė...
Ir jis patsai atskirti nuo bažnyčios!
ZBIGNIEVAS Didžiausią klaidą, drauge, padarytum!
Man rodos, Vytautas tik to ir laukia.
Juk jis pareiškė: jei Šventasis Sostas
Nenusileis prieš jo užsispyrimą –
Tai kitą popiežių jis pasirinks!
ANDRIUS Negali būt?! Ir šitaip kalba jis?
Manai, kad jis tai gali padaryti?..
ZBIGNIEVAS Bedievis toks, – kodėl gi ne?! Ir sukčius!
Atskirtų jį bažnyčia katalikų –
Prie rusų prisidės. Jam nesunku!
Kaip išsikeikt! Sujauks, sukels prieš mus
Rytų pasaulį visą, o tuomet –
Dėl rusų krikšto nebeteks svajoti, –
Ir visas mūsų darbas eis per nieką!
Tik pamanyk: tokios daugybės žemių
Dėl jo bažnyčia motina nustotų!
Tai, drauge, pats matai, koksai čia darbas...
Sunku. Labai sunku. Pranešk ir Romoj...
ANDRIUS Na, jau tavęs aš Romoj neužmiršiu...
Įeina JOGAILA su rožančium rankose
II
TIE PATYS; JOGAILA
ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone, – mes tavęs čia laukėm.
Tau... brolis Švitrigaila rašo... laišką...
Jei iš kalėjimo tu jį paleisi –
Ketina... jis pastoti... vienuolynan...
Važiuot į Romą... nuodėmių atmelst...
Atsižadėt pasaulio šio menkystos...
Štai Sosto Šventojo atstovas imas
Patsai įšventint brolį Švitrigailą...
ANDRIUS Bet, vyskupe, juk aš nė nežinau...
ZBIGNIEVAS Aš ir sakau... Karaliaus brolis sėdi
Kalėjime... Vienuolis nori būti...
Įšventinti jis reikia... Rašo laišką...
Palaiminti karalių patį prašo...
Šviesiausias pone, štai žiūrėk, jo laiškas...
Andrius ryja juoką
JOGAILA varto jam paduotą prirašytą lakštą, nemokėdamas skaityti
Mieliausias mano brolis Švitrigaila.
Atsiliepė. Atsiliepė. Gerai.
Ką pasakys šviesiausias kunigaikštis?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Zbignievas apgaudinėja Jogailą ir ar karalius tai supranta?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Zbignievas su legatu parengė skundą Europai prieš Vytautą, o Andriui paaiškina: „Lotyniškai jis nesupranta...“ Jogailai vyskupas pristato Švitrigailos laišką apie norą tapti vienuoliu ir atsakymą, kurį pats rašo, o karalius lakštą varto „nemokėdamas skaityti“. Ką Zbignievas iš tikrųjų parašė rašte, kurį paduoda antspauduoti, tekstas tiesiai nepasako. Tačiau remarka sako, kad Jogaila „supratęs ironiją“: jis klausia, kodėl taip greitai išdžiūvo rašalas ir koks vienuolis bus vedęs brolis. Vėliau jis pats prisipažins: „Laiške ne tai parašo, ką man skaito“.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.