Sunku. Labai sunku. Pranešk ir Romoj...
ANDRIUS Na, jau tavęs aš Romoj neužmiršiu...
Įeina JOGAILA su rožančium rankose
II
TIE PATYS; JOGAILA
ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone, – mes tavęs čia laukėm.
Tau... brolis Švitrigaila rašo... laišką...
Jei iš kalėjimo tu jį paleisi –
Ketina... jis pastoti... vienuolynan...
Važiuot į Romą... nuodėmių atmelst...
Atsižadėt pasaulio šio menkystos...
Štai Sosto Šventojo atstovas imas
Patsai įšventint brolį Švitrigailą...
ANDRIUS Bet, vyskupe, juk aš nė nežinau...
ZBIGNIEVAS Aš ir sakau... Karaliaus brolis sėdi
Kalėjime... Vienuolis nori būti...
Įšventinti jis reikia... Rašo laišką...
Palaiminti karalių patį prašo...
Šviesiausias pone, štai žiūrėk, jo laiškas...
Andrius ryja juoką
JOGAILA varto jam paduotą prirašytą lakštą, nemokėdamas skaityti
Mieliausias mano brolis Švitrigaila.
Atsiliepė. Atsiliepė. Gerai.
Ką pasakys šviesiausias kunigaikštis?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Zbignievas apgaudinėja Jogailą ir ar karalius tai supranta?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Zbignievas su legatu parengė skundą Europai prieš Vytautą, o Andriui paaiškina: „Lotyniškai jis nesupranta...“ Jogailai vyskupas pristato Švitrigailos laišką apie norą tapti vienuoliu ir atsakymą, kurį pats rašo, o karalius lakštą varto „nemokėdamas skaityti“. Ką Zbignievas iš tikrųjų parašė rašte, kurį paduoda antspauduoti, tekstas tiesiai nepasako. Tačiau remarka sako, kad Jogaila „supratęs ironiją“: jis klausia, kodėl taip greitai išdžiūvo rašalas ir koks vienuolis bus vedęs brolis. Vėliau jis pats prisipažins: „Laiške ne tai parašo, ką man skaito“.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.