Kad jie tave kaip nebylį galviją
Pietums į pragarą pasmerkti teiktųs!..
SARGAS O, kunigaikšti! Jau tokia valia
Aukščiausiojo...
ŠVITRIGAILA Valia Aukščiausiojo!
Ir tu tiki melu raguotų popų!
Ar jie nesakė tau kalbėt kas dieną:
„O, Tėve mūsų, kurs esi danguos,
Kaip pas Tave danguj, taip bus ir žemėj“?
Taip bus ir žemėj! O kada? Kada?
Ar ne tuomet, kai žemėmis užvers
Tave duobėj? Sumins šlapiam dumble?
Kai vietoj kaulų, gyslų, raumenų
Beliks iš tavo kūno kirmėlių
Suzmekęs lizdas ir pasiutus smarvė?
SARGAS Aš nežinau... Bet, sako, prisikelsim
Iš grabo... iš numirusių visi...
Danguj bus gera... šilta... valgyt duos...
Miegot bus galima minkštai ir sočiai...
ŠVITRIGAILA Kvailys! O tai kvailys kaip šlapias veršis!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Švitrigaila pasirašo raštą, nors supranta klastą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Švitrigaila daugiau kaip pusę gyvenimo, jo žodžiais, praleido kalėjime ir laiko save vieninteliu teisėtu Algirdo įpėdiniu: „Bet Vilnius man priklauso“. Zaremba jam siūlo laisvę, žemes ir kariuomenę, jei jis raštu pasižadės siekti Lietuvos sosto. Švitrigaila supranta, kad jį nori panaudoti prieš Vytautą, ir net klausia, kas bus, jei jis vėliau sulaužys „nelaisvės žodį“: „Juk tai klasta, kokios nebuvo!“ Tačiau trys šimtai raitelių ir žygio į Vilnių pažadas nugali. Laisvės ir sosto troškimas stipresnis už neapykantą lenkams.
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.