Manęs bajorai vengia... Susitikt
Nenori... Ypač vyskupas manęs
Nekenčia... Lyg aš priešas būčiau koks.
ZAREMBA Juk Vytautas – globėjas tavo buvo.
Tau giminė... Jis ir karaliui piršo,
Kad per tave karūną pats valdytų.
Suprask ir tu jausmus bajorų lenkų!
SONKA Ar nežinai, kad Vytautas mane
Kaip šmėkla persekioja, kaip raganius
Nuo tos dienos, kai gimė man sūnus?
Kad man gyvenimo dėl jo nebėr!
Ir tu išaiškint negali bajorams!
Mane su sūnumi apgint! Ach, tu...
ZAREMBA Brangioji! Kiek aš jau esu kalbėjęs!
Bet kad karalius toks! Jis vienas kaltas!
Ką padarau – jis painioja ir griauna!
Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia!
Nemato, rodos, nieko ir negirdi,
O tik staiga kaip griausmas ims – apvers
Visus galus: jam Vytautas pataręs
Esą daryti taip, o ne kitaip!
Lyg būtų Vytautas karalius Lenkų,
Ne Jogaila! O kaipgi! Kunigaikštis
Karalių kursto laužyt duotą žodį, –
Ir klauso jo karalius! Nieks nežino,
Ką Vytautas kada dar jam patars!
Bandyki jo augintinę užstoti
Prieš bajorus, įtūžusius lig kaklo!
Jie šaukia keikdami, kad jie neleisią
Bjauroti Vytautui karūnos Lenkų!
Ką vienas prieš visus galiu daryti?
Tave begindamas – labiau klampinčiau!
SONKA O vyskupas – išdrįs! Ir prieš visus, –
Ir vienas! Pats matysi... Juk teisybė,
Tu geras būsi man? Tu padarysi,
Kad panorėtų vyskupas... Gali
Suprasti... Padarysi?.. Aš prašau!
Nebegaliu gyventi ujama!
ZAREMBA Bet... kaip... Brangioji!.. Vyskupas toksai...
Kaip čia pasakius... Aš net nežinau...
SONKA Gali tu jam, kad nori, pasakyti, –
Jei geras jis bus man, protingai elgsis,
Tai aš imuos karaliui įkalbėti,
Kad vyskupas – geriausias patarėjas,
Geriausias draugas, – visa, ko tik reikia...
Tegu karalių saugo jis ir gina
Nuo Vytauto klastingų patarimų!
Ir tu tai padarysi, aš žinau...
ZAREMBA Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau.
SONKA Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas,
Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?..
ZAREMBA Koks įtarimas!.. Kaigi aš galėčiau?..
SONKA Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrųjų?..
Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu:
Ar vyskupas ateis į mano rūmus –
Ar tu lankaisi paskutinį kartą!
Įeina KATAŽYNKA
[...]
Trečias paveikslas
Horodlė 1427 metais. Lenkų delegacijos rūmai. ZBIGNIEVAS ir CIOLEKAS, vieni du, jaučiasi labai nejaukiai
I
CIOLEKAS ir ZBIGNIEVAS
CIOLEKAS Ar ne juokinga, vyskupe, kad mes
Į skylę šią – Horodlę – susirinkom, –
Bajorai, vojevodos, vyskupai,
Karalius ir didysis kunigaikštis, –
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko Sonka siekia pirmojoje scenoje ir kaip ji naudojasi Zaremba?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Krokuvoje Sonka jaučiasi svetima: bajorai jos vengia, o Vytautas, jos žodžiais, ją persekioja nuo tos dienos, „kai gimė man sūnus“. Jai reikia galingo sąjungininko, todėl ji nori, kad prie jos kojų nusilenktų vyskupas Zbignievas. Mainais ji žada įkalbėti karalių, kad vyskupas yra „geriausias patarėjas“, saugantis jį nuo Vytauto. Zarembą ji spaudžia meile: arba vyskupas ateis, „Ar tu lankaisi paskutinį kartą!“
Rašiniui: ValdžiaMeilė
2. Kodėl, pasak Zarembos, lenkų bajorai nepalankūs Sonkai?
Rašiniui: Valdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.