Ir mano tėviškę, – tėvynę mano,
Jam Jogaila padovanojo, – jam,
Tam velniui, išgamai, plėšikui, vagiui!
O man – tai giltinė per visą amžių!
SARGAS, Švitrigailai nepastebint, dingsta nuo geležinių spyrių; Švitrigailos įsiutimas siekia kraštutinio laipsnio. Jisai rūstybės ekstazėj nustoja saiko ir nepastebi, kad už geležinių spyrių įvykiai bręsta
II
ŠVITRIGAILA, VIENAS
ŠVITRIGAILA O Jogaila, žaltys, rožančių suokdams,
Kaip įsikibo į sijoną bobai, –
Tai boba pats pavirto dar bjauresnė!
Ir mano jis, kad ištisas pasaulis
Drauge su juo po sijonu palindo!
Tik slankioja sudribęs ir apkvaišęs,
Kaip Vytauto bebalsė uodega!..
Visais velniais prisiekiu iškilmingai, –
Pasieksiu Vilnių, – sostą Lietuvos!
Galės keliauti Vytautas kryžiuočių
Šunų palodyti... seniai bebuvo!
Tau, Jogaila, gegute rudenine,
Užmausiu ant galvos sijoną! Leisiu
Už vyro eit ir uniją saldžiausią
Daryt prie lovos, – pasikart, kad nori!
Ei, sarge! Sarge! Kurgi tu, šėtone!
Įeina ZAREMBA, sargo lydimas
III
ŠVITRIGAILA, ZAREMBA, SARGAS
ZAREMBA Turbūt stebies, šviesiausias kunigaikšti,
Mane matydamas?
ŠVITRIGAILA Kas tu toks esi?
ZAREMBA Zaremba aš. Vavžynec... Kalinavos.
Iš Krokuvos mane čia tyčia siuntė
Karūnos ponai... nutarė, kad aš...
ŠVITRIGAILA Mane pasmaugti ar iš pasalų
Nudrėbt? Kaip tau atrodo patogiau?
ZAREMBA Rimtai kalbėt karūnos ponai nori...
ŠVITRIGAILA Su jais pasikalbėsiu aš tuomet,
Kai jie bus mano vietoje, o aš – tavo.
ZAREMBA Rimtų sumanymų jie siūlo tau...
ŠVITRIGAILA Ir aš rimtai jiems siūlau pasikart.
ZAREMBA keisdamas toną
Karalius tavo brolis...
ŠVITRIGAILA Jis musmirė,
Ne brolis.
ZAREMBA Laisvę siūlo tau jisai...
ŠVITRIGAILA Ir prašo Krokuvon už tai nunešt
Jam mano galvą?
ZAREMBA Priešingai!
ŠVITRIGAILA Tikrai?
Jis savo galvą siūlo pakabint?
ZAREMBA Maldauju, kunigaikšti, išklausyk!
ŠVITRIGAILA Išmoko jau karalius supt vaikus?
ZAREMBA Karalius visuomet tave mylėjo,
Dabar atlyginti už skriaudą nori...
ŠVITRIGAILA Iš meilės budeliais mane apstatė!
ZAREMBA Karalius Vytauto tiktai bijojo...
Jam nenorėjo nusidėt... užrūstint...
Dabar jam Šventas Sostas į pagalbą
Atėjo... Prašė jis tave paleisti...
Ir Šventas Sostas pats vėliau sutiko
Prieš Vytautą apginti paleidimą...
ŠVITRIGAILA Dvasia atplūdo iš dangaus ant kaktos
Šventajam Sostui?
ZAREMBA Atsiuntė mane
Karalius... Kad tave iš čia paleisčiau...
ŠVITRIGAILA Gerai. Aš sutinku. Labų dienų
Gali nunešt karaliui nuo manęs.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Švitrigaila pasirašo raštą, nors supranta klastą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Švitrigaila daugiau kaip pusę gyvenimo, jo žodžiais, praleido kalėjime ir laiko save vieninteliu teisėtu Algirdo įpėdiniu: „Bet Vilnius man priklauso“. Zaremba jam siūlo laisvę, žemes ir kariuomenę, jei jis raštu pasižadės siekti Lietuvos sosto. Švitrigaila supranta, kad jį nori panaudoti prieš Vytautą, ir net klausia, kas bus, jei jis vėliau sulaužys „nelaisvės žodį“: „Juk tai klasta, kokios nebuvo!“ Tačiau trys šimtai raitelių ir žygio į Vilnių pažadas nugali. Laisvės ir sosto troškimas stipresnis už neapykantą lenkams.
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.