ZAREMBA su raštu
Pasirašyk – Voluinės gausi žemę,
Černigovą... ir Kijevą... Ir Lucką...
Iš ten ir Vilniun kelias netoli...
Nesirašysi – teisės neturiu
Tave paleist iš šio pelėsių rūsio.
Valia tau, kunigaikšti, pasirinkt.
ŠVITRIGAILA O jeigu aš, prispaustas pasirašęs,
Kad graušiu Vytautą kaip kirmėlė, –
Vėliau sulaužysiu nelaisvės žodį?
Juk tai klasta, kokios nebuvo!
ZAREMBA Karalius mano, kad tave pažįsta...
Jis atsiuntė šviesiausiam kunigaikščiui
Tris raitelių šimtus. Nuo šiol – jie tavo.
Gali, ką nori, įsakyti jiems.
Kiti kariuomenės būriai jau laukia,
Kad juos į garsų žygį tu nuvestum.
Į savo tėviškę. Į savo sostą.
Ir galvas jų didžiu garsu padengtum...
Didysis kunigaikšti Lietuvos,
Teisėtas įpėdinis Gedimino,
Valia tau nūdien pasirinkt, ką nori!
ŠVITRIGAILA Tris raitelių šimtus, sakai, man siunčia?
Kariuomenės būriai į Vilnių šaukia?
Linkėjimų geriausių karalienei!
Šuva tas Jogaila, aš pasakysiu.
Ir Vytautas šuva. Visa jūs šunes.
Duok raštą tą prakeiktą!
Pasirašo
SARGAS Neapleisk,
Šviesiausias kunigaikšti! Imk mane
Kartu! – Kaip juodas vergas tau tarnausiu!
ŠVITRIGAILA Ha, mielas drauge, – ar aš nesakiau,
Nė metai nesueis – padovanosiu
Tau šimtą popų, tūkstantį, kad nori,
Ir pilį Krokuvos!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Švitrigaila pasirašo raštą, nors supranta klastą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Švitrigaila daugiau kaip pusę gyvenimo, jo žodžiais, praleido kalėjime ir laiko save vieninteliu teisėtu Algirdo įpėdiniu: „Bet Vilnius man priklauso“. Zaremba jam siūlo laisvę, žemes ir kariuomenę, jei jis raštu pasižadės siekti Lietuvos sosto. Švitrigaila supranta, kad jį nori panaudoti prieš Vytautą, ir net klausia, kas bus, jei jis vėliau sulaužys „nelaisvės žodį“: „Juk tai klasta, kokios nebuvo!“ Tačiau trys šimtai raitelių ir žygio į Vilnių pažadas nugali. Laisvės ir sosto troškimas stipresnis už neapykantą lenkams.
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.