ŽEMĖS TRAUKA
Du paveikslu
Pirmas paveikslas
Vilniaus pilis 1430 metais
I
SONKA, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Dabar nebereikės jau jam karūnos!
SONKA Toksai dar, rodos, tvirtas buvo senis
Ir taip staiga kaip pūzdras subyrėjo!
ZBIGNIEVAS Man rodos, Lietuvoj visi tokie:
Kol sveikas, tai gyvena šimtą metų,
Bet kartą krito – tai jau galas tikras.
Vargu ar Vytautas beatsikels!
SONKA Kiek aš gavau dėl jo prisikentėti!
Kaip prasidėjo nuo bylos Horodlėj –
Tai lyg pikta dvasia prikibęs smaugia...
ZBIGNIEVAS Puikus tai buvo vaizdas ir graudingas!
Išjojo jis karaliaus pasitikt
Už miesto vartų tartum jaunikaitis
Ant balto žirgo, auksu išdabinto.
Linguoja vėliavos, trimitai gaudžia...
Karalius šluostyt ašaras pradėjo...
O žirgas Vytauto piesta sustojo,
Karčius papurtė, suprunkštė ir šoko
Per lauką lėkt kaip viesulas pašėlęs...
Ir kunigaikštis krito kaip stuobrys...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Zbignievas ir Sonka kalba apie sergantį Vytautą ir ką jie planuoja?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Abu džiaugiasi Vytauto nelaime: Zbignievas sako: „Dabar nebereikės jau jam karūnos!“, o Sonka jaučia, kad „Atlėgo man širdelė“. Vyskupas pažada jai naują, žiedais nuklotą kelią. Jis planuoja, kad Švitrigaila neišsilaikys, lenkai ateis Lietuvos „gelbėti“, ir „Iš unijos beliks tik vaivadystė...“ Sonkos sūnūs valdys plačiausias žemes, o jis pats taps „arkivyskupas visos valstybės“. Kai milžinas guli patale, kiti jau dalijasi jo palikimu.
Rašiniui: ValdžiaIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.