SONKA Jis, sako, sirgęs. Ant pečių votis
Kankinus jį nuo pernai, sako, metų.
ZBIGNIEVAS Taip, Vytaute! Taip neseniai Europa
Ir Azija drebėjo prieš tave.
Dabar guli kaip marvas patale –
Ir kas beliko iš galybės tavo?
Dar merdi tu, o jau kiti pradėjo
Ant tavo kelio pelenus barstyt!
SONKA Atlėgo man širdelė, atsigavo...
Gal nors senatvė mano bus giedresnė!
ZBIGNIEVAS O tu, brangioji, neminėk senatvės, –
Aš naują tau žiedais nuklosiu kelią, –
Ir laime džiaugsies tu, ir mylima...
SONKA Man tai saldu girdėti iš tavęs...
Ir tu manai, kad Švitrigaila nieko?..
ZBIGNIEVAS Kol su tavim esu, gali tikėti,
Kad tavo laimė – tai drauge ir mano...
SONKA Dabar man gera... Aš tokia laiminga...
Bet... vieno aš suprasti negaliu:
Taip pyko Vytautas, kai Švitrigailą
Paleidot iš kalėjimo... Dabar –
Vėl Vytautas jį įpėdiniu skiria...
ZBIGNIEVAS O ką daugiau galėjo jis daryti?
Ne moterį į Lietuvą juk skirs,
Ištvirkusią valstybę, tamsią, žiaurią!
SONKA Bet Švitrigaila – toks baisus žvėris...
ZBIGNIEVAS Lengviau išmokyt tokius paklusnumo...
Žiūrėk, dar Vytautas alsuoja, riečias
Mirties glėby, o Švitrigaila jau
Šeimininkauja Lietuvoj, – net miela!
Dabar jau kelia nerimą bajorai, –
Netrukus tikro maišto susilauks...
SONKA Sunku su juo! Ir kaip su juo kalbėti?
ZBIGNIEVAS Kai Ordinas, Maskva, gudai, totoriai
Prislėgs jį – gelbėti ateit turėsim.
Ir bus su Lietuva kita kalba, –
Iš unijos beliks tik vaivadystė...
SONKA Koksai galingas tu! Aš taip džiaugiuos...
ZBIGNIEVAS Ir tavo sūnūs, karaliene, bus
Galingi viešpačiai nuo Baltijos –
Lig Krymo, lig Juodosios jūros kranto,
Nuo Elbės, nuo Karpatų – lig Maskvos!
SONKA Ar visuomet toks geras būsi man?
ZBIGNIEVAS Ar geras būsiu, klausi tu? Brangioji,
Tik tau statau galybės puošnų rūmą!
Žinai, kad Šventas Sostas pasiryžo
Rusus grąžinti į krikščionių tiesą?
Tegu iškils bažnyčia katalikų
Blizgėjimo šviesa lig pat dangaus, –
Išganymą paskendusiems piktybėj
Kaip duoną mirštantiems iš bado neš!
Ir šitą didį rusų sugrįžimą
Įvykdyt turi karūna! Mes! Lenkai!
Todėl ir turi būt stipri valstybė, –
Pasiekti Maskvą, Volgą ir Uralą!
Mes pildom Švento Sosto valią teisią, –
Ir laimins jis visus, kurie tiktai
Eilėsna stos bažnyčios apgynėjų!
Ar tu žinai, kas bus tuomet?.. Žinai?..
Aš – arkivyskupas visos valstybės,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Zbignievas ir Sonka kalba apie sergantį Vytautą ir ką jie planuoja?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Abu džiaugiasi Vytauto nelaime: Zbignievas sako: „Dabar nebereikės jau jam karūnos!“, o Sonka jaučia, kad „Atlėgo man širdelė“. Vyskupas pažada jai naują, žiedais nuklotą kelią. Jis planuoja, kad Švitrigaila neišsilaikys, lenkai ateis Lietuvos „gelbėti“, ir „Iš unijos beliks tik vaivadystė...“ Sonkos sūnūs valdys plačiausias žemes, o jis pats taps „arkivyskupas visos valstybės“. Kai milžinas guli patale, kiti jau dalijasi jo palikimu.
Rašiniui: ValdžiaIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.