Milžino paunksmė (ištraukos)75-76 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas94% kūrinio
75 psl.

SIEŠČENCAS Palaukit, ponai! Kur jus galas veja?

Aš draugiškai pasikalbėt norėjau,

O jie – lyg sotūs būt tetervinai –

Kur kelmas, kur šakelė... Et, sakau!

Įeina JOGAILA pro trečias duris

IV

JOGAILA, SIEŠČENCAS

SIEŠČENCAS Karaliau mylimas! Bene pakart

Mane rengies? Kad tu tiktai žinotum,

Kokią malonią kalbą aš turėjau!

JOGAILA Girdėjau, riteri. Nereikia erzint.

SIEŠČENCAS Ką aš galiu daryt? Kai pamatau

Ganytoją – širdis niežtėti ima...

Žinai, jis gyrės karalienei būsiąs

Greit arkivyskupas visoj valstybėj...

JOGAILA Liežuvio nevaldai. O pats žinai,

Kad man kaskart sunkiau tave beginti.

SIEŠČENCAS Valdysiu aš liežuvį – nevaldysiu –

Vis tiek jie man pakaušį nuplikys...

JOGAILA Man gaila, riteri, tavęs. Tu – žūsi.

Ir taip retėja mūsų eilės baisiai...

SIEŠČENCAS Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis!

JOGAILA Nelaimė Vytauto lyg sužalojo

76 psl.

Mane, lyg, rodosi, sulaužė kaulus.

SIEŠČENCAS Karaliau, Vytautas pagis, – toks tvirtas!

JOGAILA Taip daug krūvon nelaimių susidėjo.

Prislėgė man senatvę kaip akmuo.

Klaiku man daros...

SIEŠČENCAS Mylimas karaliau,

Gyvenime svarbiausia – geras ūpas!

JOGAILA Tau gera, riteri, sakyt. Tu – laisvas.

Tu šiandie čia, rytoj – kitur, ir niekas

Tavęs įstatymais nesuvaržys.

Tave galvažudžiu vadina...

SIEŠČENCAS Keikia

Mane, bet gero ūpo nenustoju...

JOGAILA Žinau tave. Žinau aš visą tiesą.

Bet atviras esi žmogus. Ne suktas.

Tu vienas prieš mane neveidmainiauji.

Todėl ir branginu tave kaip draugą.

SIEŠČENCAS Per daug garbės man, mylimas karaliau...

JOGAILA Kaip liūdna mirt senam, tu nesuprasi.

Gyvenimą kaip elgetai praleidus!

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką atskleidžia Jogailos monologas Sieščencui ir kaip jis susijęs su veiksmo pavadinimu „Žemės trauka“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Jogaila kalba atviriau nei bet kada: karūna jo nepadarė laisvo, jis „kalinys“ ir „juodas vergas“, kuris negali pasirinkti savo sargų. Kiti jam nurodo, ką kalbėti, ką vesti, o laiškuose „ne tai parašo, ką man skaito“. Todėl ant galvos jam guli ne karūna, „Bet gėda. Žemės slegianti trauka.“ Vilniuje jam „Lengviau alsuot“, bet čia jis jaučiasi „Kaip tremtinys!“ ir sako, kad kapas Lietuvoje būtų lengvesnis už karūną svetimoje žemėje. Žemės trauka yra ir tėvynės ilgesys, ir sunkumas, slegiantis senatvę.

Rašiniui: TėvynėValdžia

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.