SONKA Gali tu jam, kad nori, pasakyti, –
Jei geras jis bus man, protingai elgsis,
Tai aš imuos karaliui įkalbėti,
Kad vyskupas – geriausias patarėjas,
Geriausias draugas, – visa, ko tik reikia...
Tegu karalių saugo jis ir gina
Nuo Vytauto klastingų patarimų!
Ir tu tai padarysi, aš žinau...
ZAREMBA Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau.
SONKA Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas,
Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?..
ZAREMBA Koks įtarimas!.. Kaigi aš galėčiau?..
SONKA Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrųjų?..
Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu:
Ar vyskupas ateis į mano rūmus –
Ar tu lankaisi paskutinį kartą!
Įeina KATAŽYNKA
[...]
Trečias paveikslas
Horodlė 1427 metais. Lenkų delegacijos rūmai. ZBIGNIEVAS ir CIOLEKAS, vieni du, jaučiasi labai nejaukiai
I
CIOLEKAS ir ZBIGNIEVAS
CIOLEKAS Ar ne juokinga, vyskupe, kad mes
Į skylę šią – Horodlę – susirinkom, –
Bajorai, vojevodos, vyskupai,
Karalius ir didysis kunigaikštis, –
Ir norim spręst tamsios kamaros bylą?
ZBIGNIEVAS Poznanės vyskupui, matyt, garbė
Karūnos maža rūpesčio teteikia?
Jam būtų maloniau naudoti progą –
Kur vyskupystėj svetimoj trankytis...
Dabar manęs juk nėr namie! Gali
Važiuot ir brautis, – gal kur kąsnį
Galėsi ir nukąst nepastebėtas...
CIOLEKAS Teisybę sako tikrą Krokuvos
Aukštasis vyskupas... Todėl, matyti,
Jisai toks rimtas, kad, prikandęs iltį,
Nė žodžio tart negali... Ir meluoja,
Kad jį kaimynas apiplėšt norėjo,
Ganytojo atlikdams pareigas!
Godumas, rodos, Krokuvoj dorybe
Aukšta vadinas?..
ZBIGNIEVAS Tu godus – ne aš!
Juk tu lindai į mano vyskupystę
Devocijų pašventint neteisėtai!
Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdams,
Sukei, šmeižei, Šventam meluodams Sostui,
Kol vyskupo gavai infulą aukštą,
Net vardo kunigo nevertas būdams!
Tai ne godumas, ką? Aukšta dorybė?
CIOLEKAS Ach, vyskupe, visiems nelygi laimė...
Ir išimtį bažnyčia ne visiems
Vienodai daro... Štai vieni, kaip aš,
Bažnyčioj turi daugel metų dirbt,
Kol pagarbos sulaukia sostą... Kitas,
Sakykime, kaip tu, brangus kaimyne,
Kur nors skerdynėje, kaip prie Griunvaldo,
Nudurs sužeistą riterį užėjęs,
Pasisukios karaliaus priemenėj, –
Ir vyskupas jau jis, – valstybės vyras!
ZBIGNIEVAS Tai piktas šmeižtas, vyskupe Poznanės!
Tai Vytautas pramanė iš pavydo!
CIOLEKAS Kad tu kare skerdei sužeistą karį?
ZBIGNIEVAS Kai aš paaiškinau, kad visa – melas,
Manim ir Šventas Sostas patikėjo!
CIOLEKAS Kryžiuočiai skelbia, kad ir jais jis tiki...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko Sonka siekia pirmojoje scenoje ir kaip ji naudojasi Zaremba?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Krokuvoje Sonka jaučiasi svetima: bajorai jos vengia, o Vytautas, jos žodžiais, ją persekioja nuo tos dienos, „kai gimė man sūnus“. Jai reikia galingo sąjungininko, todėl ji nori, kad prie jos kojų nusilenktų vyskupas Zbignievas. Mainais ji žada įkalbėti karalių, kad vyskupas yra „geriausias patarėjas“, saugantis jį nuo Vytauto. Zarembą ji spaudžia meile: arba vyskupas ateis, „Ar tu lankaisi paskutinį kartą!“
Rašiniui: ValdžiaMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.