Sukei, šmeižei, Šventam meluodams Sostui,
Kol vyskupo gavai infulą aukštą,
Net vardo kunigo nevertas būdams!
Tai ne godumas, ką? Aukšta dorybė?
CIOLEKAS Ach, vyskupe, visiems nelygi laimė...
Ir išimtį bažnyčia ne visiems
Vienodai daro... Štai vieni, kaip aš,
Bažnyčioj turi daugel metų dirbt,
Kol pagarbos sulaukia sostą... Kitas,
Sakykime, kaip tu, brangus kaimyne,
Kur nors skerdynėje, kaip prie Griunvaldo,
Nudurs sužeistą riterį užėjęs,
Pasisukios karaliaus priemenėj, –
Ir vyskupas jau jis, – valstybės vyras!
ZBIGNIEVAS Tai piktas šmeižtas, vyskupe Poznanės!
Tai Vytautas pramanė iš pavydo!
CIOLEKAS Kad tu kare skerdei sužeistą karį?
ZBIGNIEVAS Kai aš paaiškinau, kad visa – melas,
Manim ir Šventas Sostas patikėjo!
CIOLEKAS Kryžiuočiai skelbia, kad ir jais jis tiki...
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.