Gerokai prieš panaikinant dvarų baudžiavas.
Saveikių dvaras buvo ne didžiausias Pats-Pamarnecko dvarų. Vis dėlto jo laukų dirbtų suvarydavo iš keleto apylinkės kaimų: Aužbikų, Geišių, Tilindžių ir kitų. Visus juos valdė Geišių Geišė Rapolas, to dvaro tijūnas, paprastai vadinamas prižiurna. Jojo antrininkas buvo Aužbikų Šiukšta Mykolas, perpus už jį jaunesnis. Tijūnas Rapolas, geroką bizūną nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikčiojo dvare aplink ūkio trobas ir lauke aplink darbininkus. Tvarkė, barės, bizūnu pliaukšėjo ir - nuolat pypkę rūkė. Kur tik jis pasisuko, visur girdėjai: -Mykoliuk šen, Mykoliuk ten.
Reikia grėbti: - Mykoliuk, veskis mergas!
Reikia vežti: - Mykoliuk, vežimų krautų!
Reikia kimšti: - Mykoliuk, į galą!
Taip per kiaurą dieną, per kiaurus metus, per nemaža metų.
O Mykoliukas - jau visas Mykolas. Jam arti trijų dešimtų. Jis gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali. Šieno plakais, grūdų maišais jis žaiste žaidžia, visą vežimą tik vilpš už galo, jei užkliuvo. Uostai šepečiu panosėje, nes karpė nuo burnos, kad nelįstų į šaukštą valgant.
Mykoliukas visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs, nepasiteisinęs, niekam, nė namiegams, nepasiskundęs. Dirbo tylomis, kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis nebuvo paniuręs, nuobodžius. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk.
Tylus tylus buvo Mykoliukas, o visiems matės, jog jis šneka. Bent nori kažką pasakyti. Lūpos atsičiaupusios ir taip sudarytos, lyg tuoj štai pasakys, ką jis gera yra sugalvojęs ar atminęs. Mykoliukas kažin kuo džiaugės, kažin kam šypsojos. - Mykoliuk, tekinas, greitutis!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Vaižgantas vadina dėde ir dėdiene ir kuo šie žodžiai skiriasi nuo įprastos jų reikšmės?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Įvade pasakotojas sako, kad kalbės ne apie svečiuojančius giminaičius, o apie „tėvo brolį - nevedusį“ ir „tėvo brolienę - našlę“. Anuomet šie žodžiai reiškė „tam tikrą socialinį vienetą šeimoje“: žmogų, kuris gyvena brolio ūkyje, dirba už du ir nieko savo neturi. Mykoliukas vadinamas „ašvieniu“ ir ūkio „inventorium“, be kurio ūkis būtų ne ūkis. Taigi dėdė yra ne giminės, o padėties pavadinimas, ir ta padėtis reiškia gyvenimą be teisių.
Rašiniui: Žmogaus vertėDarbas
2. Kodėl Mykoliuką visi vadina mažybiniu vardu, nors jam jau beveik trisdešimt?
Rašiniui: Žmogaus vertė
3. Palygink Mykoliuko ir Severjos likimus. Kaip abu tampa dėde ir dėdiene?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Mykoliukas tampa dėde pamažu ir tyliai: jis aukoja meilę dėl brolio vaikų, lieka „tyli žemė“ ir per trisdešimt metų iš nuolankaus Mykoliuko virsta rėksniu artoju, bet širdyje išsaugo meilę ir tikėjimą. Severja ilgai priešinasi: ji išteka už tijūno, trumpai gyvena dvaro gerovėje, netenka vaiko, vyro ir namų, kovoja su Dovydiene, ieško paguodos karčemoje. Tik po vagystės ir tylos ji „ūmai ir jau galutinai pavirto tokia pat dėdiene, kaip Mykoliukas dėde“. Abu galiausiai lieka kantrūs ūkio darbininkai, bendraujantys tik su Dievu, todėl pavadinimas „Tas vienas nusiraminimas“ skamba ir kaip paguoda, ir kaip liūdna išvada apie žmogaus vertę, kurios niekas nepastebi.
Rašiniui: Žmogaus vertėDarbasMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.