Petronėlė (vaikščioja po aslą sujudinta): Nenoriu nėko ši vakarą nelenda nė arbata... verčiau pieno gerčiau... teip šilt. .

Motyna (i Petronėlę): Inešk pieno iš kamaros, gal ir kits kas gertu... Domice pareis...

Petronėlė: Nežinau kokiame puode... tamsoje nerasiu...

Motyna: Žalias palivonas, ant lango rasi ir patamsiais... (Petronėlė išeina)

Motyna: Petronė pyksta, kad aš teku... negal su ja susirokuoti... reikėtu pasišnekėti apie vestuves... Kaip čia darysime? (dairydamos). Ne Domicė neparein... kažikur užtruko...

Kozeris: Kaip Domicėlė... visos pasirokuosite... gal jos norės ir patėvi pasišaukti?

Petronėlė (ieidama puodu nešina): Man nė galvoje tas patėvis... Kamaroje būdama girdėjau kažikas taip greitai nuvažiavo, nubarškėjo, rodos bi per musu kluoną... Kas čia galėtu važiuoti?... dargi zovedais...

Kozeris: Tas jau yra suvėlavęs iš Bažnyčios...

Motyna visaip atsitinka... gal su kokiu reikalu, ar kas susirgo?... Domicėle pasakys ji po lauką gal matė...

Petronėle: Negirdėti nė žąsu, ne Domicės, tur būt atsigulė... (pila pieną i stiklinę).

Motyna: Gulsis be vakarienės... (atsiminusi). Je, o dar tavo pyragiukai?... vakarienei padėjai... duokš...

Petronelė: Čia pat yra spintoje (šoka prie spintos, išėmusi bliudą pastato ant stalo, atsisėda ir ranka pasiremia).

Motyna (i Kozeri): Kąsk tamsta pyragiuką, verčiau bus kaip pienas... o gal arbatos?...

Kozeris (pastumdamas stiklinę): Ačiu mamate! Viskas gerai, visako yra. reikia tikt alkano žmogaus, o aš labai privalgęs (i Petronėlę) tamsta visa ko pridėjai ant stalo, o pati nevalgai nė geri?...

Motyna (juokais): Įsirupino... viena tik nori vyro gauti, o aš mat ne... nepasiduosiu mano vyras dar gražesnis.