Komedija apie samdytą berniuką Liudviką, kuris slapta vilioja našlę Kyverienę ir abi jos dukteris, Petronėlę ir Domicėlę, ir iš visų trijų kaulija pinigus. Apgaulei išaiškėjus, jis bando pabėgti su Domicėlės kraičiu, bet jaunikis Kozeris kelyje jį sustabdo, ir vagis be grobio pabėga į mišką. Pjesė juokiasi iš patiklumo ir godumo ir rodo, kaip kaime meilė painiojasi su pinigais ir dalimi.
Atnaujinta
Iki kada nori perskaityti?
2 psl. per vakarą
14 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 16 d.
Liudvikas ir trys mylimos: kodėl visos trys juo patiki?
Meilė ir pinigai: ko iš tikrųjų nori Liudvikas, Kozeris ir motina?
Pabaiga: ar apgavikas nubaudžiamas, o apgautieji ko nors pasimoko?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Žemaitės komedija trijuose aktuose, išleista 1907 m.: samdinys Liudvikas vilioja motiną ir dvi dukteris.
2.
Visoms trims Liudvikas meluoja, kad Raudys pagrėbė arklius, ir iš kiekvienos gauna pinigų.
3.
Kozeriui labiau patinka Domicėlė, bet paprotys liepia pirma išleisti vyresniąją Petronėlę.
4.
Liudvikas naktį išsiveža Domicėlės kraitį, bet Kozeris kelyje pažįsta bėriuką, ir vagis pabėga į mišką.
5.
Pabaigoje Kozeris ima Domicėlę, Petronėlė lieka be jaunikio, o motina vis dar ketina tekėti už Liudviko.
Rašiniui
5▾
Ar meilė gali pakeisti žmogų?Epizodas Kyverienė prisimena, kad mirdamas vyras prašė jos antrą kartą netekėti, bet dėl jauno Liudviko ji to pažado atsisako ir gina jį net nuo savo dukterų.Tekste, 19 psl. →Tai rodo Meilė Kyverienę pakeičia, tik ne į gera: ji tampa akla ir patikli, net pavojų matydama, apgaviką vadina geru vaiku.
„netekėk širdel antra syki... pati prapulsi ir vaikus suėsi.“
Kontekstas Palygink su Žemaitės „Marčia“: ir ten vedybos sprendžiamos dėl turto, tik baigiasi tragiškai.
Kada išdidumas tampa silpnybe?Epizodas Petronėlė su pančiu puola mušti Liudviką, o pabaigoje Kozeris jai pasako, kad bijo jos piktumo, ir renkasi Domicėlę.Tekste, 26 psl. →Tai rodo Įžeistas išdidumas ir kerštas Petronėlei kainuoja jaunikį: pyktis atstumia tą, kuris ketino ją vesti.
Kontekstas Petronėlės pyktis yra ir komedijos variklis: jos kerštas sukelia painiavą su Kozeriu lovoje.
Ar dorumas visada atsiperka?Epizodas Kai Petronėlė puola Kozerį lovoje, Domicėlė ją tempia už sijono ir sako, kad visų gailisi. Kozeris tai įsidėmi ir pabaigoje ją gelbsti nuo mušimo.Tekste, 13 psl. →Tai rodo Domicėlės gerumas atsiperka, nors ji pati vos neapvogė motinos. Žemaitė rodo, kad lėtas, bet geras žmogus laimi daugiau už piktą ir gudrų.
„Aš visu gailiuos... neleisčiau mušties...“
Kontekstas Komedijoje dora ir yda dažnai atpildo sulaukia čia pat scenoje: Domicėlė gauna jaunikį, Liudvikas bėga į mišką.
Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Liudvikas tvirtina, kad be pinigų Kozeris nė vienos neims, o pats Kozeris, likęs vienas, sako, kad Domicėlę imtų ir be tų šimtų.Tekste, 12 psl. →Tai rodo Kaime žmogus vertinamas pagal dalį ir kraitį, bet Kozeris galiausiai renkasi pagal širdį, ir tai jį išskiria iš kitų veikėjų.
„Ta pašėlusiai man tinka ir be tu šimtu imčiau...“
Kontekstas Susiek su J. Tumo-Vaižganto „Dėdėmis ir dėdienėmis“: ir ten meilę nugali turtas bei kitų sprendimai.
Ar melas gali atnešti laimę?Epizodas Liudvikas pats sako, kad meluoja vos ne kiekvienu žodžiu. Pabaigoje jis bėga į mišką su pinigine, kurioje tik mokesčių kvitai.Tekste, 7 psl. →Tai rodo Melas atneša tik trumpą naudą: apgavikas lieka be laukto grobio ir be namų, o jo melas sugriauna ir šeimos ramybę.
„meluoti ir meluoti, kas maž ne kožną žodi“
Kontekstas Palygink su N. Gogolio „Revizoriumi“: ten irgi vienas apsimetėlis apgauna visus, kurie nori būti apgauti.
Epocha
3▾
Turtingos ūkininkės sodyba viensėdyje; metai nenurodyti, pinigai skaičiuojami rubliaisTekste →
Sodyboje jau kuliama mašina, o Kozeris giria seną kūlimą jaujoje spragilaisTekste →
Prieš vestuves einama „ant poteriu“, duodami užsakai, dukteriai skiriama dalisTekste →
Autorius
4▾
Žemaitė: tikrasis vardas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (1845–1921), gimė Bukantėje
Rašyti ją paskatino Povilas Višinskis; ilgai gyveno kaime ir gerai pažino valstiečių buitį
Parašė keliolika pjesių, kelias iš jų kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite
1916–1921 m. buvo Amerikoje, rinko aukas nuo karo nukentėjusiems
Kūrinys
5▾
Komedija trijuose aktuose; aktai suskirstyti į scenas, prieš juos veikėjų sąrašasTekste →
Pirmasis leidimas: South Boston, JAV, 1907 m., K. W. Gedemino spaustuvė
Tik penki veikėjai, visas veiksmas vyksta Kyverienės namuoseTekste →
Liudvikas savo kėslus atskleidžia monologuose, kai lieka vienasTekste →
1907 m. rašyba ir gyva kaimo kalba: „teip“, „nėko“, skoliniai „dyvo“, „štukos“Tekste →
Visas veiksmas vyksta turtingos našlės ūkininkės Kyverienės namuose viensėdyje: pirmas ir trečias aktai troboje, antras Liudviko kamaroje. Metai pjesėje nenurodyti. Pinigai skaičiuojami rubliais, sodyboje jau yra kuliamoji mašina, nors Kozeris giria senovišką kūlimą spragilais. Prieš vestuves reikia eiti „ant poteriu“ ir duoti užsakus, nuotakai duodama dalis, o kaime laikomasi papročio pirmiau išleisti vyresniąją dukterį.
Autorė
Žemaitė (tikrasis vardas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) gimė Bukantėje, mirė Marijampolėje. Ilgai gyveno kaime ir gerai pažino valstiečių buitį. Ušnėnuose kaimyno sūnus Povilas Višinskis supažindino ją su draudžiama lietuviška spauda ir paskatino rašyti. Be apsakymų, ji parašė keliolika pjesių, kelias iš jų kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite. 1916 m. ji išvyko į Ameriką rinkti aukų nuo karo nukentėjusiems ir į Lietuvą grįžo 1921 m.
Kūrinio kelias
Komedija trijuose aktuose pirmą kartą išleista 1907 m. South Bostone, JAV, K. W. Gedemino spaustuvėje, padedant vietos darbininkų kuopai. Mūsų tekstas laikosi to leidimo rašybos, todėl jame rašoma „ukininkė“, „teip“, „nėko“. Visuotinė lietuvių enciklopedija šią pjesę mini tarp Žemaitės komedijų, kurios išjuokia valstiečių dorovines ydas ir turto vaikymąsi. Vilniaus jaunimo teatre ją 1979 m. statė Gytis Padegimas, 2013 m. Algirdas Latėnas. LRT archyve yra ir 2012 m. radijo vaidinimas (rež. Alvydas Šlepikas).
Kodėl skaitoma I gimnazijos klasėje
Programa devintokų skaitinius grupuoja pagal literatūros rūšis ir žanrus. Dramos dalyje mokomasi pagrindinių dramos žanrų ir dramos analizės pagrindų; „Trys mylimos“ įrašytos tarp lietuvių dramos kūrinių, iš kurių renkamasi bent vienas. Komedijos bruožai čia gerai matyti: apgavikas, kurį žiūrovas pažįsta iš jo monologų, painiava, kai lovoje vietoj Liudviko randamas jaunikis, ir ironiškas pavadinimas. Veikėjų būdą atskleidžia jų pačių kalba ir remarkos.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų. Puslapiai pagal leidimą: Kalbininko bibliotekos tekstas, parengtas pagal pirmąjį leidimą (South Boston, 1907).
1.
Pirmas aktas. Dvi dukterys1–4 psl.
Veikėjų sąraše yra tik penki žmonės: našlė Kyverienė, jos dukterys Petronėlė ir Domicėlė, samdytas berniukas Liudvikas ir turtingas ūkininkas, jaunikis Kozeris. Rytą, kol seserys ruošiasi į bažnyčią, Liudvikas vienas troboje prisipažįsta, kad jau beveik metus slapta vilioja visas tris moteris ir nė viena nežino apie kitas. Jis ketina iš jų išvilioti kuo daugiau pinigų, o paskui su savo Barbele pabėgti į Kaukazą. Išsipuošusios Domicėlė ir Petronėlė ateina viena po kitos. Abiem Liudvikas meluoja, kad Raudys nuvarė arklius ir jiems atvaduoti reikia pinigų. Domicėlė duoda rublį, Petronėlė du rublius, ir kiekviena slapta pasako, kur jam paslėpė valgio. Petronėlė nori, kad apie jų meilę sužinotų motina, bet Liudvikas maldauja tylėti.
2.
Pirmas aktas. Motina ir Liudvikas4–7 psl.
Dukterims išėjus, į trobą ateina motina. Ji tyčia liepė Liudvikui likti namie, nes nori tartis apie jųdviejų vestuves. Liudvikas išsigąsta ir prašo palaukti, kol ištekės bent viena dukterų. Motina tikisi, kad Kozeris ves Petronėlę: nors jam labiau patinka Domicėlė, pirma turi tekėti vyresnioji. Išgirdusi, kad be pinigų Kozeris nė vienos neims, motina pažada duoti du šimtus ir prasitaria, kad trečias šimtas dar liks antrajai dukteriai. Liudvikas ir iš jos gauna pinigų arkliams atvaduoti, pažada atvesti Kozerį ir pataria pinigus duoti tik po šliūbo. Vienas jis skundžiasi, kad visos trys kimba prie jo su meile, ir išsprunka. Motina randa Petronėlės paslėptus pyragiukus.
3.
Pirmas aktas. Apgaulė išaiškėja7–10 psl.
Abi dukterys verkdamos grįžta nepasiekusios bažnyčios: pakeliui paaiškėjo, kad Liudvikas joms abiem kalbėjo tuos pačius meilės žodžius ir iš abiejų paėmė pinigų, nors arkliai ganosi pievoje. Petronėlė įniršusi, Domicėlė vis dar tiki, kad Liudvikas tikrai myli ją. Motina gina Liudviką ir sako, kad jis nė vienos iš jų nemyli, nes turi tikrą mylimąją, su kuria ves. Ji neprasitaria, kad ta mylimoji yra ji pati. Petronėlė prisiekia Liudvikui atkeršyti ir kviečiasi į pagalbą seserį, bet Domicėlė mušti atsisako. Motina bara Petronėlę dėl paslėptų pyragiukų ir nusprendžia saugoti Liudviką nuo jos pykčio.
4.
Antras aktas. Kozeris Liudviko lovoje11–13 psl.
Vakare Liudvikas savo kamaroje skaičiuoja iš motinos ir dukterų išviliotus pinigus. Pasiklausęs už durų, jis žino, kad Petronėlė ruošiasi jį primušti. Atėjusiam Kozeriui jis pameluoja, kad Petronėlė nori su juo pasikalbėti akis į akį, ir liepia palaukti atsigulus jo lovoje. Likęs vienas Kozeris prisipažįsta, kad jam labiau patinka jaunesnioji ir ją imtų net be pinigų, bet paprotys verčia pirmiau vesti vyresniąją. Išgirdęs žingsnius, jis užsitraukia ant galvos balakoną, prastą viršutinį drabužį. Petronėlė įsiveržia su pančiu, Domicėlė ją tempia už sijono, paskui atbėga motina. Kozeriui pašokus iš lovos, visos išsigąsta. Motina atsiprašo, vadina jį žentu, ir Kozeris, patenkintas, eina su merginomis į trobą.
5.
Antras aktas. Pabėgimo planas13–17 psl.
Liudvikas puola motinai po kojų ir sako, kad dukteris apgaudinėjo dėl jos. Motina jam atleidžia ir ketina rytoj leisti Petronėlę su Kozeriu „ant poteriu“ ir duoti du šimtus. Vienas Liudvikas supranta, kad pinigai atiteks Kozeriui, o jam liks tik sena nuotaka. Atėjusiai Domicėlei jis įkalba, kad sesuo pasiims visą kraitį ir pinigus, o ji liks tuščiomis. Jis siūlo dar šią naktį ją išvežti pas savo motiną ir tuoj kelti vestuves, tik liepia sudėti geriausius drabužius ir paimti pinigus iš motinos skrynios. Domicėlei gaila apvogti mamą ir seserį, bet ji nusileidžia, kai Liudvikas ima pykti. Jis dar žada, kad pas jį viskas kaip namie: toks pat kiemas, tokia pat troba.
6.
Trečias aktas. Motinos žinia18–21 psl.
Vakaras troboje. Petronėlė vaišina Kozerį, ir jiedu ginčijasi, ar geriau kulti mašina, ar spragilais. Motina užsimena apie dvejas vestuves iš karto ir prisipažįsta, kad pati teka: penkerius metus išbuvo našlė, nors mirdamas vyras prašė antrą kartą netekėti. Kai ji pasako, kad jaunikis yra neturtingas, labai gražus jų namiškis, Petronėlė sudaužo stiklinę. Kozeris su Petronėle išeina į sodą. Ateina Liudvikas, o Domicėlė, prašydama skrynios rakto neva bažnytinėms skepetaitėms susidėti, jį gauna. Liudvikas iš susijaudinimo meta duoną į arbatą. Grąžinusi raktą, Domicėlė slapta parodo jam piniginę ir įsideda į kišenę, o Liudvikui iš rankų nukrinta šaukštelis. Netrukus jis išsiskuba neva pas arklius.
7.
Trečias aktas. Naktinė kelionė21–24 psl.
Petronėlė pyksta, kad Liudvikas nepašėrė bėriuko, o motina jį gina. Kamaroje Petronėlė išgirsta, kaip kažkas šuoliais pravažiuoja pro jų kluoną. Kozeris atsisveikina, motina eina gulti ir užmiega. Tamsoje įslenka Domicėlė, susisupusi į didelę skarą, ir mieguista sėdi ant suoliuko. Pabudusiai motinai ji sako, kad atvažiavo į marčias: Liudvikas ją vežė pas savo motiną, parsivežė jos kraitį ir pinigus, o dabar neša ryšulius į klėtį. Ji mano esanti svetimuose namuose, nors sėdi savo pačios troboje. Motina supranta, kad tai nauja Liudviko išdaiga, ir šaukia Petronėlę. Abi su žibintais puola mušti Domicėlę ir vadina ją vagile.
8.
Trečias aktas. Kozeris ir Domicėlė25–26 psl.
Į triukšmą įbėga Kozeris. Jis pasakoja, kad mėnesienoje kelyje pamatė šuoliais lekiantį vežimėlį, pažino Kyverienės bėriuką ir šūktelėjo sustoti. Vagis iššoko ir pabėgo į mišką, o Kozeris parvežė vežimėlį su ryšuliais ir pririšo prie klėties. Kol motina su Petronėle tikrina ryšulius, Kozeris pasiūlo Domicėlei už jo tekėti, ir ji sutinka. Petronėlė priekaištauja, kad Kozeris turi vesti ją, o jis prisipažįsta bijantis jos pykčio. Domicėlė dar prisipažįsta paėmusi iš skrynios pinigus, kuriuos Liudvikas ištraukė jai iš kišenės. Motina juokdamasi parodo tikruosius pinigus lovoje: skrynioje buvo tik kita piniginė su mokesčių kvitais. Ji žada Domicėlei du šimtus, Kozeris ją apkabina, o Petronėlė tylomis sudaužo žibintą jam po kojomis.