Henrikas Ibsenas · 1828–1906
Trijų veiksmų drama apie Norą, kuri kadaise slapta pasiskolino pinigų vyrui išgydyti ir suklastojo mirštančio tėvo parašą. Kai per Kalėdas paslaptis išaiškėja, vyras pasirūpina tik savo vardu, ir Nora supranta, kad namuose visada buvo tik jo lėlė. Pjesė klausia, ką žmogus skolingas sau, kai pareiga šeimai ir sąžinė ima prieštarauti viena kitai.
Atnaujinta
Šio kūrinio puslapių skaičiaus dar nežinome, todėl vakarų plano pasiūlyti negalime. Konspektą ir santrauką rasi žemiau.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Drama parašyta 1879 metais ir vaizduoja autoriaus amžininkus, XIX amžiaus antrosios pusės miestiečių šeimą. Tuo metu ištekėjusi moteris buvo priklausoma nuo vyro. Pjesėje fru Lindė primena, kad žmona be vyro sutikimo negali pasiskolinti pinigų. Pagrindinė dramos tema yra sunki moters padėtis santuokoje.
Henrikas Ibsenas (1828–1906) gimė Skiene ir laikomas žymiausiu norvegų dramaturgu. Jaunystėje dirbo vaistininko padėjėju Grimstade. 1864 metais išvyko į užsienį, beveik tris dešimtmečius gyveno Italijoje ir Vokietijoje, į Norvegiją grįžo tik 1891 metais. Taigi „Lėlių namus“ jis parašė gyvendamas svetur. Nuo 1877 metų Ibsenas kūrė realistines pjeses apie savo meto visuomenę.
Šio laikotarpio Ibseno pjesėse veikia paprasti savo meto žmonės, o veiksmas vyksta jų namuose. Visi trys „Lėlių namų“ veiksmai vyksta Helmerių bute. Veikėjai kalba kasdiene proza ir dažnai kalbasi apie pinigus bei darbą. Tokios pjesės vadinamos realistinėmis pjesėmis diskusijomis, nes jose aptariamos visuomenės problemos. Šioje pjesėje svarbiausias pokalbis vyksta pačioje pabaigoje, kai Nora pirmą kartą rimtai kalbasi su vyru.
Pjesė išleista 1879 metų gruodį Kopenhagoje, ir pirmasis 8000 egzempliorių tiražas išparduotas per mėnesį. Tų pačių metų gruodžio 21 dieną ji pirmą kartą suvaidinta Kopenhagos karališkajame teatre. Tai, kad Nora palieka vyrą ir vaikus, tuomet atrodė negirdėtas dalykas, ir pjesė sukėlė daug ginčų. Vokietijos teatrui Ibsenas nenoromis parašė kitą pabaigą, kurioje Nora lieka namie. Lietuviškai dramą išvertė Kazys Boruta, o Lietuvos teatrai ją statė ne kartą.
Devintoje klasėje kūriniai skaitomi pagal literatūros rūšis. Iš pasaulio dramų sąrašo reikia pasirinkti bent vieną, ir šalia „Lėlių namų“ jame yra Antono Čechovo „Vyšnių sodas“, Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ ir kitos pjesės. Skaitant Ibseno dramą verta stebėti, kaip veiksmas rutuliojasi veikėjų pokalbiuose ir kaip iš jų pamažu paaiškėja praeityje slėpta paslaptis.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Nora grįžta iš miesto su Kalėdų eglute ir dovanomis vaikams. Jos vyras advokatas Helmeris juokais bara ją už išlaidas ir vadina vyturėliu ir voveraite. Po Naujųjų metų jis taps banko direktoriumi, todėl šeima pagaliau galės gyventi laisviau. Aplankyti Noros atvyksta jos jaunystės draugė fru Lindė. Ji našlė, likusi be pinigų, ir ieško darbo. Nora jai patiki savo paslaptį. Pirmaisiais santuokos metais Helmeris sunkiai susirgo, ir gydytojai liepė jam vykti į pietus. Nora slapta pasiskolino pinigų metams Italijoje, o Helmeris iki šiol mano, kad juos davė jos tėvas. Skolą Nora moka pati. Ji taupo pinigus, kuriuos vyras duoda jos drabužiams, o vakarais perrašinėja raštus. Helmeris sutinka priimti fru Lindę dirbti banke.
Ateina advokatas Krogstadas, Helmerio banko tarnautojas. Būtent jis Norai paskolino pinigų. Sužinojęs, kad Helmeris ketina jį atleisti, Krogstadas reikalauja, kad Nora jį užtartų. Jis primena, kad skolos raštą kaip laiduotojas turėjo pasirašyti Noros tėvas, tačiau parašas datuotas trimis dienomis po tėvo mirties. Nora prisipažįsta pati pasirašiusi tėvo vardu, nes nenorėjo jaudinti mirštančio tėvo. Krogstadas atsako, kad įstatymui motyvai nerūpi, ir grasina perduoti raštą teismui. Kai Nora bando jį užtarti, Helmeris pasakoja, kad Krogstadas kadaise suklastojo parašą ir paskui išsisuko gudrybe. Pasak Helmerio, toks melas nuodija visus namus ir vaikus. Išsigandusi Nora neleidžia auklei atvesti vaikų pas save.
Nora neranda ramybės. Ji klausia senosios auklės, ar vaikai pamirštų motiną, jei ši išeitų visam laikui. Auklė kadaise atidavė savo vaiką svetimiems, kad galėtų auginti mažąją Norą. Fru Lindė padeda Norai taisyti kostiumą baliui, kuris kitą vakarą vyks kaimynų bute viršutiniame aukšte. Ten Nora šoks tarantelą, išmoktą Kaprio saloje. Nora dar kartą prašo Helmerio palikti Krogstadą banke. Helmeris atsisako, nes visas bankas jau žino apie atleidimą, o Krogstadas, jo vaikystės draugas, kalba su juo per daug familiariai. Jo vietą Helmeris yra numatęs fru Lindei. Jis tuoj pat išsiunčia Krogstadui atleidimo raštą.
Užsuka daktaras Rankas, artimas šeimos draugas. Jis sako, kad netrukus mirs nuo ligos, kurią paveldėjo dėl tėvo palaido gyvenimo, ir kad, kai galas bus visai arti, atsiųs Norai savo vizitinę kortelę su juodu kryžiumi. Nora ketina prašyti jo pagalbos, bet Rankas prisipažįsta ją mylintis, ir ji nusprendžia nieko neprašyti. Atleistas Krogstadas grįžta. Pinigų jis nebenori. Jis reikalauja, kad Helmeris priimtų jį atgal į banką ir į aukštesnes pareigas. Išeidamas jis įmeta laišką apie Noros paslaptį į užrakintą Helmerio pašto dėžutę. Nora viską papasakoja fru Lindei, kuri kadaise pažinojo Krogstadą ir eina su juo pasikalbėti. Kad Helmeris neatidarytų dėžutės, Nora prašo jį repetuoti su ja tarantelą ir šoka taip pašėlusiai, kad Helmeris pažada iki baliaus nežiūrėti pašto. Likusi viena, Nora skaičiuoja, kad jai liko gyventi trisdešimt viena valanda.
Kol Helmeriai baliuje, fru Lindė susitinka su Krogstadu Helmerių bute. Ji paaiškina, kad kadaise jį paliko ir ištekėjo už turtingesnio vyro, nes turėjo išlaikyti ligonę motiną ir du jaunesnius brolius. Dabar ji siūlo Krogstadui gyventi kartu, nes jo vaikams reikia motinos, o jiedu reikalingi vienas kitam. Krogstadas nori atsiimti savo laišką, tačiau fru Lindė jį sulaiko. Ji mano, kad Helmeris turi sužinoti tiesą, nes Helmerių namuose per daug melo ir slėpimo. Iš baliaus Helmeris beveik per jėgą parsiveda Norą. Užsuka Rankas ir atsisveikina, o netrukus pašto dėžutėje Helmeris randa jo kortelę su juodu kryžiumi.
Perskaitęs Krogstado laišką, Helmeris įsiunta. Jis vadina Norą veidmaine ir nusikaltėle, sako, kad joje prabilo tėvo nedorumas, ir pareiškia, kad nebeleis jai auklėti vaikų. Jų santuoka, pasak jo, toliau bus tik dėl akių. Nora žiūri į vyrą vis šalčiau ir sako, kad dabar pradeda viską suprasti. Tarnaitė atneša antrą Krogstado laišką, kuriame šis grąžina skolos raštą. Helmeris sušunka, kad yra išgelbėtas, sudegina popierius krosnyje ir pareiškia Norai viską jai atleidžiąs.
Nora persirengia kasdieniais drabužiais ir pakviečia Helmerį sėsti. Ji primena, kad per aštuonerius santuokos metus jie nė karto rimtai nepasikalbėjo. Tėvas su ja žaidė kaip su lėle, vėliau tokia lėle ją padarė Helmeris, o jų namai buvo tik žaidimų kambarys. Nora tikėjosi stebuklo, kad Helmeris prisiims kaltę sau, ir buvo pasiryžusi mirti, kad jį nuo to sulaikytų. Kai stebuklas neįvyko, ji suprato, kad vyras ne toks, kokį ji įsivaizdavo, ir kad ji jo nebemyli. Helmeris primena, kad pirmiausia ji yra žmona ir motina. Nora atsako, kad pirmiausia ji yra žmogus ir pati turi išsiaiškinti, kas teisus, visuomenė ar ji. Ji grąžina Helmeriui žiedą, palieka raktus ir išeina. Helmeris lieka vienas, ir girdėti, kaip apačioje užsitrenkia durys.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Nora slapta pasiskolino pinigų ir suklastojo tėvo parašą?
Pirmaisiais santuokos metais Helmeris sunkiai susirgo, ir gydytojai liepė jam vykti į pietus. Žmona be vyro sutikimo negalėjo pasiskolinti pinigų, todėl Nora skolinosi slapta, o vyrui sakė, kad pinigus davė jos tėvas. Skolos raštą kaip laiduotojas turėjo pasirašyti tėvas, bet Nora pasirašė jo vardu, nes nenorėjo jaudinti mirštančio tėvo. Ilgus metus ji pati mokėjo skolą, taupė drabužiams duodamus pinigus ir vakarais perrašinėjo raštus. Įstatymą ji pažeidė iš meilės vyrui, o įstatymui, kaip sako Krogstadas, motyvai nerūpi.
Rašiniui: MeilėKaltėDora
2. Ką Nora supranta, kai Helmeris perskaito Krogstado laišką?
Nora tikėjosi stebuklo, kad Helmeris prisiims kaltę sau, ir buvo pasiryžusi mirti, kad jį nuo to sulaikytų. Perskaitęs laišką, Helmeris įsiunta, vadina ją veidmaine ir nusikaltėle ir sako nebeleisiąs jai auklėti vaikų. Kai Krogstadas grąžina skolos raštą, jis sušunka, kad yra išgelbėtas, ir pareiškia viską jai atleidžiąs. Nora pamato, kad vyras labiausiai bijo dėl savo vardo. Stebuklas neįvyko, ir ji supranta, kad Helmeris ne toks, kokį ji įsivaizdavo, ir kad ji jo nebemyli.
Rašiniui: MeilėŽmogaus vertė
3. Ką reiškia pjesės pavadinimas „Lėlių namai“?
Paskutiniame pokalbyje Nora sako, kad tėvas su ja žaidė kaip su lėle, vėliau tokia lėle ją padarė Helmeris, o jų namai buvo tik žaidimų kambarys. Per aštuonerius santuokos metus jie nė karto rimtai nepasikalbėjo. Helmeris ją vadina vyturėliu ir voveraite ir juokais bara už išlaidas, nežinodamas, kad ji slapta moka skolą. Supratusi, kad visą gyvenimą perėmė kitų nuomones, pirma tėvo, paskui vyro, Nora išeina, kad pati pamąstytų apie pasaulį.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
4. Kodėl fru Lindė sulaiko Krogstadą, kai šis nori atsiimti savo laišką?
Rašiniui: Dora
5. Ką Nora atsako Helmeriui, kai šis primena, kad pirmiausia ji yra žmona ir motina?
Rašiniui: Žmogaus vertėLaisvė
6. Kam Nora slapta pasiskolino pinigų pirmaisiais santuokos metais?
7. Kaip Krogstadas supranta, kad tėvo parašas skolos rašte suklastotas?
8. Kokį šokį Nora repetuoja baliui, kad Helmeris neatidarytų pašto dėžutės?
9. Kuo daktaras Rankas žada pranešti Norai, kad jo galas visai arti?
10. Kodėl fru Lindė kadaise paliko Krogstadą ir ištekėjo už turtingesnio?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Ar žmogus gali likti laisvas nelaisvėje?
Tema: Laisvė
Ar meilė gali pakeisti žmogų?
Tema: Meilė
Kas lemia žmogaus vertę?
Tema: Žmogaus vertė
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.