Domicėle: Aš... tai... parvažiavau...

Motyna (nesuprazdama): Kas čia kur važiavo?...

Domicėlė: Aš tamstos marti parvažiau...

Motyna: Ar tu pabludai, ar neeisi gulti?.

Domicėlė: Nežinau kur gulti... svetima... viešnė tebesu, ką tik parvažiavau i marčias.

Motyna (pašokusi braižo degtukus šnekėdama): Dėl Dievo meilės! Rodos Domicė.. ką tu čia plepi?

Domicėlė: Liudviks mane ženysis, persivežėm kraiti, patalynę... pinigus...

Motyna (šviečia artin su žvake): Domice! Kur tu važiavai? Kas tave vežė? tu svaičioji?

Domicėlė (užsidengusi akis vergdama): Liudvikas vežėsi prie savo Motynos... žadėjo tuojaus vestuves kelti... drabužius, patalynes parsivežėva... jis neša ryšius i klėti... ar aš kalta?

Motyna (metusi žvakę ant stalo, graibosi skepetą drebėdama): Kas čia do per monai? Naujos štukos to paršelio... Begu be su dora? (laksto po aslą) visokios štukos prie jo, vis tai dėl manęs... (šaukia) Petrone! Petrone! (išbėga pro duris).

Domicėlė (susirengusi kertelėje verkia): Dievaliau! Kur aš dabar dingsiu?... Kas mane pagelbės? (šaukia) Liudvik!... Liudvel!... Kur tu dingai?... užmuš mane... prapuoliau!... prapuoliau!...

SCENA IX.

Motyna ir Petronė (ipuola pro duris, abidvi su liktarnomis, motyna šaukia): Ak tu kvaile!... Teip nepažinti juoko... (didžiau šaukdama). Ko tu manęs nepasiklausei?.. Kame patalyne?... (duod i sprandą Domicei) tu vagilka!...

Petronėlė (verkdama šaukia): Ar aš nesakiau mamai?...... Netikėk tam latrui... Kur dabar dingsiu plika?... O tu (puol ant Domicės) tuo nusprogsi... Kur tas vagis, užmušiu!......

Motyna: Tiek težinai juo pasikąsti... ar ne ta kaltesnė?... Klieti iškraustė..... (puol ant Domicės) užmušiu!... Kur dėjai?...

Domicėlė (šaukia): Ai! Ai! Ai! Jezau!

SCENA X.