Kozeris (ipuldamas): Kas čia do per gvaltas? kas čia yra?.. ko mušatės?....

Motyna: Ta vagilka kleti iškraustė...

Petronėlė (verkdama): Plika nuoga palikau prieš vestuves (puol ant Domicės). Nedovanosiu!

Domicėlė (puola prie kozerio): Gelbėk! užmuš mane! Liudviks....... Liudviks liepė...

Petronele (iniršus): Pripersiu negivai... (gropstos inagi)

Kozeres: Nešaukite. Cit! Nemuškit. as... aš sugavau vagi, (visos, nutila, Kozeris lėngviau) pareinu suveizdėjęs arkliūs; kažikas keliu tararai! tararai! zovada lekia veizdžiu, mėnesiena, jusu bėriukas, pažinau... aš priešais sušukau, stok! Vagis – strykt iš vežimuko! Pukšt i mišką Jusu bėriukas, apčiupinejau, vežimūke rišiai, isisėdau ir pervažiavau jusu bėriukus, pažįstu... pririšau pas klete.....

Motyna: matai... vis tam vaikui nepakelti.. o cia gal netiketi vagis, pažiurėkime kas tuose ryšiuose?... (išaina) liktarną paėmusi.

Petronėlė (paskui išeidama): Tas pats tikriausis vagis.

Domicėlė: Liudviks mane mokino... viską susidėjova... užmuš dabar mane!...

Kozeris: Neverk! Neverk, neleisiu mušti... Petronėlės begalinis piktumas, aš jos bijau... jeigu tu eisi už manęs? (artindamos) Mylėsiu kaip tikrą savo vaiką... neleisiu mušti... išsivesiu...

Domicėlė: Eisiu, eisiu! bile tik išsivesi... bet kažino ką mamatė pasakys?... (verkia).

Kozeris: Cit neverk! Mano mažalė!ė! Gailu!...

Motyna (ieina juokdamos): Ar aš nesakiau?... nėkas nedaeis jo štuku, viskas yra nė siūlo galas nepražuvo...

Petronėlė (įpuolusi puola ant Domicės): Nauji mano sijoną buvai išsivežusi... su kokiu būč ant šliūbo ėjusi?... (nori suduoti).

Kozeris (užstojęs): Nemuši, ne, čia jos nedidelė kaltė... Domicėlė mano bus...

Petronėlė (šaukia): Nestupysiu. ne, su kuria pradėjai su tąja turi baigti... neužleisiu, mažosios pirm savęs... nelėisiu...