Umberto Ekas · 1932–2016
Istorinis detektyvas, kurio veiksmas vyksta 1327 metų pabaigoje turtingame Šiaurės Italijos benediktinų vienuolyne. Per septynias dienas pranciškonas Viljamas iš Baskervilio su novicijumi Adsu aiškinasi, kodėl vienas po kito miršta vienuoliai, ir pėdsakai atveda į biblioteką. Romanas klausia, ar žinojimas gali būti pavojingas ir kada tikėjimas virsta fanatizmu.
Atnaujinta
175 psl. per savaitę · 21 vakaras · baigsi lapkričio 24 d.
Savo knygoje, apie 50 min. Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
„visą kelionę mokau tave skaityti ženklus, kuriais pasaulis byloja mums lyg milžiniška knyga“Kontekstas Romanas yra ir detektyvas, ir postmodernizmo kūrinys: tyrimas tampa klausimu, ar pasaulyje apskritai yra tvarka.
Tyrėjai šį veikėją sieja su argentiniečių rašytoju Borchesu.
„Buvo gražus lapkričio pabaigos rytas.“Adsas, pirmos dienos pradžia
„Abatas mėgsta viešai pasipuikuoti.“Viljamas, prie vienuolyno
„visą kelionę mokau tave skaityti ženklus, kuriais pasaulis byloja mums lyg milžiniška knyga“Viljamas Adsui
„Jis atkirto, kad visatos grožis slypi ne tik įvairovių vienovėje, bet ir vienovės įvairovėje.“Adsas apie Viljamą, prologe
Veiksmas vyksta 1327 metų lapkričio pabaigoje turtingame benediktinų vienuolyne Šiaurės Italijos kalnuose. Tuo metu imperatorius Liudvikas Bavaras kovoja su popiežiumi Jonu XXII, kuris gyvena Avinjone. Pranciškonai paskelbė Kristaus neturtą, popiežius jų mokymą pasmerkė, todėl ordinas atsidūrė imperatoriaus pusėje. Romane veikia ir tikri istoriniai asmenys, pavyzdžiui, popiežiaus inkvizitorius.
Umberto Ekas (1932–2016) buvo italų semiotikas, filosofas ir rašytojas. Gimė Alesandrijoje, Turino universitete studijavo viduramžių filosofiją ir estetiką, o nuo 1971 metų dėstė semiotiką Bolonijos universitete. Tyrinėjo viduramžių estetiką ir tai, kaip skaitytojas suvokia kūrinį. „Rožės vardas“ yra pirmasis jo romanas; vėliau Ekas parašė dar kelis, tarp jų „Fuko švytuoklę“.
Postmodernizmas jungia aukštąją ir masinę kultūrą, mėgsta žaismą ir nuorodas į kitus tekstus. Ekas istorinį detektyvą pripildo filosofinių ginčų, lotyniškų citatų ir aliuzijų. Viljamas iš Baskervilio primena Šerloką Holmsą, o aklas senas vienuolis argentiniečių rašytoją Borchesą. Todėl romaną galima skaityti ir kaip detektyvą, ir kaip knygą apie viduramžių pasaulėžiūrą ir pačią literatūrą.
Romanas išleistas Italijoje 1980 metais, kitais metais pelnė Stregos premiją ir tapo pasauliniu bestseleriu. 1986 metais pagal jį sukurtas filmas. Lietuviškai romanas pirmą kartą išėjo 1991 metais, jį iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. 2020 metais „Alma littera“ išleido peržiūrėtą ir pataisytą jos vertimą.
Romaną galima pasirinkti IV gimnazijos klasėje: bendrajame kurse iš pasaulio literatūros sąrašo, išplėstiniame iš XX amžiaus antrosios pusės pasaulio modernizmo ir postmodernizmo kūrinių. Programos įgyvendinimo rekomendacijos pataria tokį kūrinį rinktis atsižvelgiant į jo sudėtingumą ir pagalvoti, su kuriais lietuvių literatūros kūriniais jį sieti. Rašiniui romanas tinka kalbant apie pažinimą, tikėjimą ir fanatizmą, valdžią, juoką ir knygų vertę.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Pratarmėje pasakotojas tvirtina radęs knygą, kurioje perteiktas XIV amžiaus vienuolio Adso iš Melko rankraštis. Prologe kalba jau pats Adsas. Senas ir ligotas, jis Melko vienuolyno celėje ruošiasi užrašyti, ką jaunystėje matė viename vienuolyne, kurio net vardo nenori minėti. Jis primena, kas tada dėjosi pasaulyje: imperatorius Liudvikas Bavaras kovoja su Avinjone išrinktu popiežiumi Jonu XXII, o pranciškonai, paskelbę Kristaus neturtą, tampa imperatoriaus sąjungininkais. Jaunas benediktinų novicijus Adsas tėvų valia patikimas mokyto pranciškono Viljamo iš Baskervilio globai ir tampa jo raštininku ir mokiniu. Adsas aprašo mokytojo smalsumą ir keistus prietaisus, kuriuos šis vežasi kelionėje.
Lapkričio pabaigos rytą Viljamas ir Adsas kopia į kalną, kurio viršūnėje stovi vienuolynas su didžiuliu aštuonkampiu pastatu, vadinamu Buveine. Pakeliui sutiktiems vienuoliams ir raktininkui Remigijui Varaginiečiui Viljamas, nė nematęs žirgo, nurodo, kur nubėgo abato mylimas žirgas Brunelis, nes perskaitė pėdsakus sniege, nulaužtas šakeles ir ant krūmo užkliuvusius plaukus. Abatas Abonė pasitinka svečią, atvykusį su imperatoriaus laišku. Viljamas turi padėti surengti imperatoriaus remiamų pranciškonų ir popiežiaus pasiuntinių susitikimą. Abatas paprašo jo ištirti paslaptingą jauno miniatiūrininko mirtį. Viljamas susipažįsta su vienuoliais, tarp jų su ligoninę prižiūrinčiu Severinu ir aklu senu vienuoliu, kuris juoką laiko pavojingu. Į biblioteką-labirintą vienuoliai neįleidžiami, knygas jiems išduoda bibliotekininkas.
Statinėje su kiaulių krauju randamas graikų kalbos vertėjo, jauno miniatiūrininko bičiulio, kūnas. Mirusiojo pirštai ir liežuvis pajuodę, todėl Viljamas įtaria nuodus. Naktį Viljamas ir Adsas slapta patenka į skriptoriumą ir ant vertėjo stalo randa knygą, bet kažkas iš tamsos pagrobia ir ją, ir Viljamo akinius. Paskui jie užklysta į bibliotekos labirintą ir tik vargais negalais randa kelią atgal.
Dingsta bibliotekininko padėjėjas. Naktį Adsą suvilioja kaimo mergina, kurios vardo jis nežino. Jaunuolis ją pamilsta, bet jaučiasi nusidėjęs ir viską išpažįsta Viljamui, kuris jam atleidžia nuodėmes. Dingusiojo kūnas randamas maudykloje, o jo pirštai ir liežuvis taip pat pajuodę. Į vienuolyną atvyksta pranciškonų ir popiežiaus pasiuntiniai, su jais ir popiežiaus inkvizitorius. Viljamas pats kadaise buvo inkvizitorius, bet šio darbo atsisakė. Inkvizitoriaus žmonės užklumpa keistą, visų kalbų mišiniu kalbantį vienuolį, kai šis meilės burtais bando patraukti kaimo merginą. Abu suimami, o merginą inkvizitorius apkaltina raganavimu.
Pranciškonai ir popiežiaus pasiuntiniai karštai ginčijasi dėl Kristaus neturto. Severinas praneša Viljamui radęs keistą knygą, tačiau netrukus jis randamas nužudytas, o knyga dingsta. Inkvizitorius visas mirtis suverčia raktininkui Remigijui. Paaiškėja, kad jis ir keistasis vienuolis jaunystėje priklausė eretikų sektai. Grasinamas kankinimais, Remigijus prisipažįsta buvęs eretikas ir įvykdęs žmogžudystes, kurių nepadarė. Inkvizitorius pasmerkia raktininką, keistąjį vienuolį ir kaimo merginą ir juos išsiveža.
Per pamaldas miršta bibliotekininkas; jo pirštai ir liežuvis irgi pajuodę. Abatas, nepatenkintas, kad Viljamas nerado kaltininko, liepia jam nutraukti tyrimą. Tą naktį Viljamas ir Adsas įmena mįslingą užrašą, nurodantį, kaip patekti į slaptą bibliotekos kambarį, vadinamą finis Africae, ir į jį įeina.
Slaptame kambaryje jų laukia aklas senas vienuolis. Viljamas atskleidžia, kas įvyko. Jaunas miniatiūrininkas nusižudė, o vertėjas, bibliotekininko padėjėjas ir bibliotekininkas mirė skaitę knygą, kurios lapus senis užnuodijo. Severiną nužudė bibliotekininkas. Knyga yra prarasta antroji Aristotelio „Poetikos“ dalis apie komediją ir juoką. Senis bijojo, kad ji pakirs krikščionybę. Viljamas buvo įtaręs, kad mirtys vyksta pagal Apokalipsės septynių trimitų planą. Tokio plano nebuvo, bet senis, sužinojęs apie šį spėjimą, juo pasinaudojo ir mirtyse įžvelgė Dievo valią. Slaptame koridoriuje uždarytas abatas uždūsta. Senis ima ryti užnuodytus lapus ir išmuša Adsui iš rankų žibintą. Biblioteka užsidega, ugnis praryja visą vienuolyną, o Viljamas ir Adsas vos išsigelbsti.
Po daugelio metų senas Adsas grįžta į vienuolyno griuvėsius ir renka apdegusius knygų lapų likučius. Romanas baigiasi lotyniška eilute, kuri sako, kad iš senosios rožės liko tik vardas ir kad mes turime tik tuščius vardus.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Ką Viljamo spėjimas apie abato žirgą Brunelį parodo apie jo pažinimo būdą?
Pakeliui į vienuolyną Viljamas, nė nematęs žirgo, nurodo raktininkui ir vienuoliams, kur šis nubėgo, nes perskaitė pėdsakus sniege, nulaužtas šakeles ir ant krūmo užkliuvusius plaukus. Adsui jis sako, kad visą kelionę moko jį „skaityti ženklus, kuriais pasaulis byloja mums lyg milžiniška knyga“. Viljamas pasikliauja stebėjimu ir protu, todėl primena Šerloką Holmsą. Vis dėlto vėliau jo spėjimas, kad mirtys vyksta pagal septynių Apokalipsės trimitų planą, pasirodo klaidingas.
2. Kodėl aklas senas vienuolis užnuodija Aristotelio knygos lapus?
Rašiniui: TikėjimasKaltė
3. Kodėl raktininkas Remigijus prisipažįsta įvykdęs žmogžudystes, kurių nepadarė?
Inkvizitorius visas mirtis suverčia Remigijui, nes paaiškėja, kad jis su keistuoju vienuoliu jaunystėje priklausė eretikų sektai. Grasinamas kankinimais, raktininkas palūžta ir prisipažįsta buvęs eretikas ir žudikas. Inkvizitorius pasmerkia jį, keistąjį vienuolį ir kaimo merginą ir juos išsiveža, nors tikrasis kaltininkas lieka nesurastas. Epizodas rodo, kaip valdžia kankinimų grėsme išgauna jai reikalingą prisipažinimą ir kaip iš baimės žmogus apkaltina pats save.
Rašiniui: ValdžiaKaltė
4. Ką romane reiškia biblioteka-labirintas?
5. Ką reiškia romano pabaiga, kai senas Adsas renka apdegusius knygų lapus?
Viljamas atskleidžia, kas ir kodėl žudė, bet tiesa nieko neišgelbsti. Senis ima ryti užnuodytus lapus, biblioteka užsidega, ir ugnis praryja visą vienuolyną. Po daugelio metų senas Adsas grįžta į griuvėsius ir renka apdegusių knygų lapų likučius. Romanas baigiasi lotyniška eilute, kad iš senosios rožės liko tik vardas ir mes turime tik tuščius vardus. Žinojimas be galios pakeisti įvykius laimės neatneša, o iš praeities lieka tik nuotrupos.
6. Kas yra romano pasakotojas Adsas iš Melko?
7. Kaip vadinamas abato mylimas žirgas, kurį Viljamas „suranda“ jo nematęs?
8. Kur randamas graikų kalbos vertėjo kūnas antrą dieną?
9. Dėl ko karštai ginčijasi pranciškonai ir popiežiaus pasiuntiniai penktą dieną?
10. Kokia knyga paslėpta slaptame kambaryje?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.