Kalbininkasbiblioteka

Jurgis Savickis · 1890–1952

„Novelės“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (32)Kūrinys, tekstas ir skaitymo planas

Apie ką „Novelės“?

Dešimt trumpų novelių apie ūkininkus, muzikantą, valdininkus ir kitus kaimo bei miesto žmones. Pasakotojas retai vertina tiesiai. Ironiškos detalės ir netikėtos pabaigos parodo, kaip veikėjai jausmus ir sąžinę iškeičia į naudą ar į tai, ką pasakys kiti. Tik kartais nušvinta tikras gailestis, kaip „Vagyje“, kur vaikas paleidžia sumuštą vagį.

Įsimink

  1. Savickis modernizavo lietuvių prozą: trumpos, fragmentiškos, ironiškos novelės, artimos ekspresionizmui.
  2. Pasakotojas retai vertina tiesiai: ironija kyla iš detalių, palyginimų ir netikėtų pabaigų.
  3. Veikėjai savo gyvenimą mato kaip sceną: operetės dekoracijos, komedija, vaidinimas.
  4. Dažniausia priešprieša: jausmas ir sąžinė prieš pinigus, naudą ir tai, ką žmonės pasakys.
  5. „Vagyje“ vaikas išlaisvina sumuštą vagį ir „tapo įrašytas žmonių tarpan“: žmogumi tampama per gailestį.

„Novelės“: argumentai rašiniui

  • Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas „Vagyje“ vaikas atriša tėvo sumuštą arklio vagį, kuriame jam atrodo matąs Kristų, o vagis jį apkabina atsisveikindamas.Tekste, 3 psl. Tai rodo Žmogumi vaiką padaro gailestis kitam, net nusikaltėliui: tą dieną jis pirmą kartą pasirenka pats, ne kaip suaugusieji.
    „tapo įrašytas žmonių tarpan“
    Kontekstas Susiek su J. Biliūno „Kliudžiau“: ir ten vaiko sąžinė pabunda per vieną įvykį, kurį jis prisimena visą gyvenimą.
  • Ką kūrėjas paaukoja dėl kūrybos?Epizodas „Fleitoje“ gydytojai įspėja Žiogą, kad grodamas jis negyvens. Vieną naktį kaime jis vis tiek groja, o kitą dieną miršta su fleita prie krūtinės.Tekste, 33 psl. Tai rodo Kūrėjui menas svarbesnis už gyvybę: Žiogas renkasi groti ir mirti, ne gyventi tylėdamas.
    „jo siela liepė“
    Kontekstas Savickis pats buvo diplomatas ir dailininkas, ilgai gyveno užsienyje; jo novelės dažnai rodo menininką tarp svetimų.
  • Ar dorumas visada atsiperka?Epizodas Novelėje „Ad astra“ senas šuo ištraukia įkritusį į eketę Dalbą, nors šis ką tik mėgino jį nuskandinti. Grįždamas Dalba vis tiek įstumia šunį į eketę.Tekste, 25 psl. Tai rodo Ištikimybė šuniui atneša mirtį: Savickis šaltai rodo, kad gerumas nebūtinai atlyginamas, o žmogus gali būti žiauresnis už gyvulį.
    „Ūkininkas laukė iškylant šunį, bet šuva sunkiai nuskendo“
    Kontekstas Palygink su J. Biliūno „Brisiaus galas“: ir ten šeimininkas atsikrato seno, ištikimo šuns.
  • Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas „Užburtose jachtose“ Smilga, dėl ponios palikęs šeimą ir jos išvarytas, grįžta prašyti žmonos atleidimo, bet ši jį išvaro.Tekste, 18 psl. Tai rodo Atgaila būna pavėluota: kaltė lieka su žmogumi, net kai jis jos gailisi, o skriaustieji nebeprivalo atleisti.
    „Kristus ne tokiems dovanoja, dovanok ir tu man.“
    Kontekstas Savickio pasakotojas dažnai ironiškas: palygink su B. Sruogos „Dievų mišku“, kur ironija taip pat padeda kalbėti apie skaudžius dalykus.

„Novelės“: epocha

  • Novelėse matyti ir carinės Rusijos laikai, ir nepriklausoma Lietuva: „Sacharoje“ dar mokama rubliais ir kapeikomisTekste
  • Vėlesnės novelės vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, laikinojoje sostinėje Kaune: ministerijos, kavinės, valdininkaiTekste
  • Dalis veiksmo užsienyje: Eimučiai keliauja į Paryžių, vicedirektorius į LozanąTekste

„Novelės“: autorius

  • Jurgis Savickis (1890–1952), rašytojas ir diplomatas, ilgai atstovavęs Lietuvai Skandinavijoje
  • 1939–1940 m. nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos Ženevoje; mirė emigracijoje Prancūzijoje
  • Novelių rinkiniai: „Šventadienio sonetai“ (1922), „Ties aukštu sostu“ (1928), „Raudoni batukai“ (1951)
  • Diplomato pasaulis atsispindi novelėse: kongresai, viešbučiai, ministerijų valdininkaiTekste

„Novelės“: kūrinys

  • Dešimt savarankiškų novelių, kiekviena su savais veikėjais
  • Pirmosios šešios: „Vagis“, „Sachara“, „Užburtos jachtos“, „Ad astra“, „Fleita“, „Kova“
    Plačiau

    Toliau: „Velnio šeinė katarinka“, „Mėnesiena“, „Jono Graužos nuotykiai“ ir „Raudoni batukai“.

  • Ilgiausia yra „Velnio šeinė katarinka“, padalyta į šešias dalis; kitos vos kelių puslapiųTekste
  • Sandara fragmentiška: trumpos scenos, staigūs laiko ir vietos šuoliai, daug nutylimaTekste
  • Pabaigos trumpos ir netikėtos: viena sausa frazė dažnai apverčia visą novelęTekste

„Novelės“: temos

„Novelės“: veikėjai

  • VaikasVagispririštame vagyje mato Kristų, išlaisvina jį ir pirmą kartą pajunta gailestįTekste
  • Kajetonas SmilgaUžburtos jachtossanatorijos dulkių valytojas; radęs pinigus, palieka šeimą dėl ponios ir lieka be niekoTekste
  • DalbaAd astraūkininkas; skandina seną šunį, šis jį išgelbsti, o vakare Dalba vis tiek jį nuskandinaTekste
  • ŽiogasFleitamiesto fleitistas; gydytojai liepia nebegroti, kaime giminės jį niekina, miršta su fleitaTekste
  • VaikasKovagirtuoklėlio sūnus; vienas mėgina sustabdyti ponus, išsivežančius jo motinąTekste
  • Petras EimutisVelnio šeinė katarinkagrįžęs iš Amerikos; veda elgetaujančią merginą, o radęs ją su bernu, padega klojimą ir išvykstaTekste
  • Jonas GraužaJono Graužos nuotykiaivaldininkas, mėgstantis Berlyną ir moteris; Račienė jį atstumia, o pabaigoje paaiškėja, kad jis vedęsTekste
  • PasakotojasRaudoni batukaidepartamento vicedirektorius; Lozanoje ieško raudonų batukų savininkės, o ja pasirodo esanti žmonaTekste

„Novelės“: sąvokos

  • IronijaDalba nuskandina jį išgelbėjusį šunį, o vakare jaukiai kalbasi su kunigu apie politikąTekste
  • Groteskas„Ad astra“ šunys kalba kaip miesto ponai; „Kovoje“ karčemos vakaras virsta marionečių menuetuTekste
  • Nepatikimas pasakotojasvicedirektorius tvirtina esąs „pastovus ir nefrivoliškas“, bet seka svetimas moterisTekste
  • Simbolismirusio Žiogo rankos laiko „savo gyvenimo ginklą – fleitą“; Sachara yra vaiko svajonių šalisTekste
  • Netikėta pabaiga„Mėnesienoje“ panelės perlai pasirodo dirbtiniai; novelė baigiasi žodžiais „Jis nevedė.“Tekste

„Novelės“: sąsajos

  • Vaiko sąžinėJonas Biliūnas, „Kliudžiau“
  • Valdininkų satyraVincas Kudirka, „Viršininkai“
  • Ironiškas pasakotojasBalys Sruoga, „Dievų miškas“

„Novelės“: citatos

  • „Jis šią dieną tapo įrašytas žmonių tarpan.“
    pasakotojas (Vagis)Rasti tekste
  • „Kas ta meilė? Maža, didele raide rašoma, minima romanuose.“
    pasakotojas (Sachara)Rasti tekste
  • „Kad jis pasidarys geresniu žmogumi, tat buvo aišku. Kaip kokiame kontrakte tat buvo surašyta.“
    pasakotojas (Ad astra)Rasti tekste
  • „Ištįsęs ant krosnies, laikė sustingusiomis rankos savo gyvenimo ginklą – fleitą prie krūtinės.“
    pasakotojas (Fleita)Rasti tekste
  • „Viskas būtų gerai, kad mano mamanka nebūtų tokia graži!“
    vaikas (Kova)Rasti tekste
  • „Tu viską turi, žmogau. Žmoną, daržą, saulę. Bet tavo „ramiajai“ komedijai dar vienos būtinos vaidytojos trūksta. Ponios Nelaimės.“
    EimutisRasti tekste
  • „Jei jis tave myli, tai vis tiek. Bet jis tavęs nemyli.“
    Račienė apie GraužąRasti tekste
  • „Aš esu departamento vicedirektorius. Ne kas kitas. Ir ne mažiau.“
    pasakotojas (Raudoni batukai)Rasti tekste
Ar konspektas padėjo?

Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai