Trumpa apysaka apie seną Kubos žvejį Santjagą, kuris po aštuoniasdešimt keturių dienų be laimikio toli jūroje sugauna milžinišką marliną. Tris dienas trukusią kovą jis laimi, bet grįžtančio namo laimikį suėda rykliai. Kūrinys rodo, kad žmogus gali prarasti viską, ką laimėjo, ir vis dėlto likti nepalaužtas.
Atnaujinta
Iki kada nori perskaityti?
8 psl. per vakarą
56 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 17 d.
Kova su žuvimi: kodėl Santjagas gerbia ir gaili marlino, kurį pats nori nugalėti?
Grįžimas: ką senis laimėjo, jei į krantą parplukdė tik griaučius?
Manolinas: kodėl berniukas pabaigoje nusprendžia nepaklusti tėvams?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Apysaka išleista 1952 m.; paskutinis didelis grožinis kūrinys, kurį Hemingvėjus išleido gyvas būdamas.
2.
Senas Kubos žvejys Santjagas aštuoniasdešimt keturias dienas nepagauna nė vienos žuvies.
3.
85-ą dieną toli Golfo srovėje užkimba milžiniškas marlinas ir ilgai tempia laivelį į atvirą jūrą.
4.
Trečią rytą senis marliną nugali, bet grįžtant rykliai jį suėda; į krantą parplaukia tik griaučiai.
5.
1953 m. apysaka pelnė Pulitzerio premiją; 1954 m. Hemingvėjus gavo Nobelio literatūros premiją.
Rašiniui
4▾
Ko žmogus gali išmokti iš gamtos?Epizodas Kovodamas su marlinu Santjagas jį gerbia ir gaili, tarsi žuvis būtų jo draugė, nors turi ją nugalėti.Tai rodo Žmogus, kuris gyvena iš gamtos, išmoksta pagarbos tam, su kuo kovoja: jūra jam ne priešas, o didelis gyvas pasaulis.Kontekstas Palygink su V. Krėvės „Skerdžiumi“: ir ten senas žmogus pažįsta gamtą ir ją gerbia.
Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Santjagas grįžta tik su marlino griaučiais, bet žvejai juos išmatuoja ir stebisi.Tai rodo Laimikio senis neišsaugojo, bet jo vertę parodo ištvermė trijų dienų kovoje: žmogų galima sunaikinti, bet ne nugalėti.Kontekstas Susiek su H. Melvilio „Mobiu Diku“: ir ten žmogus grumiasi su didžiąja jūros būtybe.
Kada išdidumas tampa silpnybe?Epizodas Santjagas vienas nusiirkluoja toliau už visus žvejus. Kai rykliai suėda marliną, jis pats kaltina save, kad nuplaukė per toli.Tai rodo Pasitikėjimas savo jėgomis kainuoja jam laimikį: drąsa ir išdidumas yra ta pati savybė, tik skirtingomis aplinkybėmis.Kontekstas Palygink su Homero „Odisėja“: ir ten herojus už savo drąsą ir išdidumą moka ilga kelione namo.
Ar meilė gali pakeisti žmogų?Epizodas Manolinas pradžioje paklūsta tėvams ir plaukioja kitoje valtyje. Pamatęs, kaip senis nukentėjo, jis apsiverkia.Tai rodo Meilė ir pagarba seniui nugali paklusnumą: berniukas nusprendžia vėl žvejoti su Santjagu, kad ir ką sakytų tėvai.Kontekstas Hemingvėjus už šią apysaką gavo Pulitzerio premiją (1953 m.), o 1954 m. jam paskirta Nobelio premija.
Epocha
3▾
Žvejų kaimelis netoli Havanos, Kuboje, ir Golfo srovės vandenys
Tyrėjai iš pokalbių apie beisbolą nustatė laiką: 1950 m. rugsėjo vidurys
Istoriją apie seną žvejį ir milžinišką marliną rašytojui papasakojo kubietis gidas; 1936 m. jis ją aprašė žurnale
Autorius
3▾
Ernestas Hemingvėjus (1899–1961), JAV rašytojas, prarastosios kartos atstovas
Buvo žurnalistas, Pirmajame pasauliniame kare sužeistas Italijos fronte, vėliau karo korespondentas Ispanijoje
Nuo 1940 m. gyveno Kuboje netoli Havanos, daug metų žvejojo Golfo srovėje
Kūrinys
5▾
Apysaka; parašyta Kuboje, baigta 1951 m. pradžioje
Visa pirmą kartą išspausdinta žurnale „Life“ 1952 m. rugsėjo 1 d.; per dvi dienas parduota 5,3 mln. egzempliorių
Pasakojama trečiuoju asmeniu; daug vietos skirta senio mintims ir jo kalboms pačiam sau jūroje
Nobelio premijos formuluotėje ši apysaka minima kaip naujausias Hemingvėjaus pasakojimo meistriškumo pavyzdys
Lietuviškai pirmą kartą 1960 m., vertė Romualdas Lankauskas
Apysakos veiksmas vyksta nedideliame žvejų kaimelyje netoli Havanos, Kuboje, ir Golfo srovės vandenyse. Iš senio ir berniuko pokalbių apie beisbolo rungtynes tyrėjai nustatė, kad įvykiai klostosi 1950 metų rugsėjo viduryje. Hemingvėjus nuo 1940 metų gyveno Kuboje prie Havanos, daug metų plaukiojo ir žvejojo Golfo srovėje, todėl šias vietas gerai pažinojo. Istoriją apie seną žvejį ir milžinišką marliną jam papasakojo kubietis žvejybos gidas, ir 1936 metais rašytojas ją trumpai aprašė žurnale „Esquire“.
Autorius
Ernestas Hemingvėjus (1899–1961) gimė Oak Parke, Ilinojaus valstijoje. Jaunystėje dirbo žurnalistu, per Pirmąjį pasaulinį karą savanoriu išvyko į Italijos frontą ir buvo sužeistas. Gyveno Paryžiuje ir priklausė prarastosios kartos rašytojams, vėliau buvo karo korespondentas Ispanijoje. Rašė trumpais, paprastais sakiniais ir daug ką palikdavo nepasakyta. Tokį rašymą jis lygino su ledkalniu, kurio virš vandens matyti tik maža dalis, todėl šis būdas vadinamas ledkalnio principu.
Kūrinys ir pripažinimas
Apysaką Hemingvėjus parašė Kuboje ir baigė 1951 metų pradžioje. Visas tekstas pirmą kartą išspausdintas 1952 metų rugsėjo 1 dieną žurnale „Life“, kurio per dvi dienas parduota 5,3 milijono egzempliorių, netrukus išėjo ir knyga. Tai paskutinis didelis grožinis kūrinys, kurį rašytojas išleido gyvas būdamas. 1953 metais apysaka pelnė Pulitzerio premiją. 1954 metais Hemingvėjui skirta Nobelio literatūros premija, ir jos formuluotėje „Senis ir jūra“ minimas kaip naujausias jo pasakojimo meistriškumo pavyzdys.
Lietuviškas vertimas
Lietuviškai apysaka pirmą kartą išleista 1960 metais. Iš anglų kalbos ją išvertė rašytojas Romualdas Lankauskas. Vėliau vertimas perleistas, 2014 metais jį išleido „Baltos lankos“.
Kodėl skaitome 9 klasėje
Lietuvių kalbos ir literatūros programa 9 klasėje skaitinius skirsto pagal literatūros rūšis. Iš verstinės prozos sąrašo, kuriame yra ir „Senis ir jūra“, reikia perskaityti bent vieną kūrinį. Apysaka trumpa, veikėjų joje nedaug, todėl lengva pamatyti, kaip vienos žvejybos istorija kalba apie žmogaus ištvermę ir jo santykį su gamta.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
1.
Aštuoniasdešimt keturios dienos be laimikio
Senas žvejys Santjagas jau aštuoniasdešimt keturias dienas nepagavo nė vienos žuvies, ir kiti jį laiko visiškai nelaimingu, ispaniškai salao. Berniukas Manolinas, kurį senis išmokė žvejoti, tėvų liepimu dabar plaukioja kitoje, sėkmingesnėje valtyje. Vis dėlto jis padeda seniui paruošti žvejybos įrankius ir atneša jam valgyti. Našlys Santjagas gyvena vienas skurdžioje lūšnoje. Su berniuku jis kalbasi apie beisbolą ir garsųjį žaidėją Joe DiMaggio, o užmigęs sapnuoja jaunystėje matytus liūtus Afrikos pakrantėje.
2.
Didžioji žuvis užkimba
Aštuoniasdešimt penktos dienos rytą Santjagas išplaukia anksti ir nusiirkluoja toli į Golfo srovę, toliau už kitus žvejus. Pirmiausia jis sugauna tik nedidelį tuną. Netrukus ant jo kabliuko užkimba milžiniškas marlinas. Žuvis tokia sunki, kad senis negali jos ištraukti, ir ji ima tempti laivelį vis toliau į atvirą jūrą. Santjagas laiko valą visą naktį. Auštant žuvis staiga trūkteli ir įpjauna seniui ranką, bet valo jis nepaleidžia. Rytą jis suvalgo sugautą tuną, kad turėtų jėgų.
3.
Senis ir marlinas
Antrą dieną marlinas išnyra, ir Santjagas pirmą kartą pamato, kad žuvis ilgesnė už jo laivelį. Kuo ilgiau trunka kova, tuo labiau senis marliną gerbia ir jo gaili, tarsi žuvis būtų jo draugė, tačiau vis tiek nori ją nugalėti. Antrą naktį Santjagas trumpam užmiega, bet jį pažadina šokinėjanti žuvis.
4.
Pergalė trečią rytą
Trečią rytą pavargęs marlinas ima sukti ratus aplink laivelį. Išsekęs Santjagas prisitraukia jį arčiau ir perveria žeberklu. Negyvą žuvį jis pririša prie laivelio šono, iškelia burę ir pasuka namų link.
5.
Rykliai
Kraujo kvapo prisivilioja ryklys ir atplėšia didelį gabalą marlino mėsos. Santjagas ryklį užmuša, bet netenka žeberklo. Tada jis prie irklo pririša peilį ir kaunasi su kitais rykliais, kol peilis lūžta. Senis kaltina save, kad nuplaukė per toli. Naktį rykliai atplaukia būriu, ir iš didžiosios žuvies lieka tik griaučiai.
6.
Grįžimas
Santjagas pasiekia krantą, palieka griaučius pririštus prie laivelio, su stiebu ant pečių vos parsigauna į lūšną ir užmiega. Rytą Manolinas randa jį miegantį ir pamatęs, kaip senis nukentėjo, apsiverkia. Jis atneša Santjagui kavos ir laukia, kol šis pabus. Žvejai išmatuoja griaučius, ir paaiškėja, kad žuvis buvo aštuoniolikos pėdų ilgio, tai yra maždaug penkių su puse metro. Manolinas nusprendžia, kad nuo šiol, nepaisydamas tėvų, vėl žvejos su Santjagu. Turistai, pamatę griaučius, palaiko juos ryklio liekanomis. Senis vėl užmiega ir sapnuoja liūtus.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Santjagas, kovodamas su marlinu, jį gerbia ir jo gaili?
Rodyti atsakymą
Antrą dieną marlinas išnyra, ir senis pamato, kad žuvis ilgesnė už jo laivelį. Kuo ilgiau trunka kova, tuo labiau jis žuvį gerbia ir jos gaili, tarsi ji būtų jo draugė, bet vis tiek nori ją nugalėti. Jūra senį ir maitina, ir išbando. Žmogus, kuris gyvena iš gamtos, išmoksta pagarbos tam, su kuo kovoja.
Rašiniui: GamtaŽmogaus vertė
2. Kodėl rykliams suėdus marliną Santjagas kaltina pats save?
Rašiniui: Išdidumas
3. Kodėl pabaigoje svarbu, kad turistai marlino griaučius palaiko ryklio liekanomis?
Rodyti atsakymą
Žvejai išmatuoja griaučius ir sužino, kad žuvis buvo aštuoniolikos pėdų, maždaug penkių su puse metro ilgio, o Manolinas, pamatęs, kaip senis nukentėjo, apsiverkia. Turistai tuos pačius griaučius palaiko ryklio liekanomis, nes nežino, ką senis iškentė. Laimikio Santjagas neišsaugojo. Pašaliniam žmogui griaučiai nieko nesako, o senio vertę parodo ištvermė trijų dienų kovoje.
Rašiniui: Žmogaus vertė
4. Ką rodo Manolino sprendimas pabaigoje vėl žvejoti su Santjagu?
Rašiniui: Meilė
5. Ką apysakoje reiškia Santjago sapnai apie liūtus?
Rodyti atsakymą
Santjagas sapnuoja liūtus, kuriuos jaunystėje matė Afrikos pakrantėje. Liūtus jis sapnuoja prieš išplaukdamas, užmigęs po pokalbio su berniuku, ir pačioje pabaigoje, kai pralaimėjęs rykliams parsigauna į lūšną. Senas žvejys tebėra stiprus, bet rykliams atsispirti nebepajėgia, o sapnuose jam lieka jaunystė. Apysaka baigiasi tuo pačiu sapnu, ir tai dera su Santjago tikėjimu, kad žmogų galima sunaikinti, bet negalima nugalėti.
Rašiniui: Žmogaus vertė
6. Kodėl Manolinas apysakos pradžioje plaukioja ne su Santjagu?
7. Apie kokį garsų sportininką Santjagas kalbasi su berniuku?
8. Kokio ilgio, išmatavus griaučius, buvo marlinas?
Rašiniui
Ką „Senis ir jūra“ duoda rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.