Odisėja (ištraukos)

Kontekstas

Santrauka

Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.

1. 1.

   I–II giesmės. Dievų susirinkimas, Telemachas išplaukia (I giesmė vadovėlyje)

   Epas prasideda kreipiniu į mūzą. Dainius prašo ją apdainuoti vyrą, kuris po Trojos sugriovimo ilgai klajojo ir prarado visus draugus. Praėjo dvidešimt metų nuo Odisėjo išvykimo į karą. Kiti graikų didvyriai jau namie, o jį savo saloje laiko nimfa Kalipsė. Kol ant Odisėjo rūstaujantis Poseidonas vieši pas etiopus, dievai susirenka pas Dzeusą. Atėnė prašo leisti Odisėjui grįžti ir seno jo bičiulio Mento pavidalu aplanko Itakėje sūnų Telemachą. Odisėjo namuose puotauja jaunikiai, kurie peršasi Penelopei ir švaisto turtą. Atėnė pataria Telemachui plaukti į Pilą pas Nestorą ir į Spartą pas Menelają ir klausti apie tėvą. II giesmėje Telemachas sušaukia itakiečius ir reikalauja, kad jaunikiai išeitų. Antinojas kaltina Penelopę gudrybe. Trejus metus ji dieną audė įkapes Laertui, o naktį audinį ardė, kol viena tarnaitė ją išdavė. Sutemus Telemachas išplaukia su Atėne, įgavusia Mentoro pavidalą.

2. 2.

   III–IV giesmės. Pile ir Lakedemone

   Pile senas karalius Nestoras svetingai priima Telemachą ir papasakoja, kaip achajai grįžo iš Trojos ir kaip žuvo Agamemnonas. Apie Odisėją jis nieko tikro nežino, todėl išleidžia svečią į Spartą kartu su savo sūnumi Peisistratu. Lakedemone Menelajas ir Elena prisimena Odisėjo drąsą ir gudrumą Trojoje, tarp jų medinį arklį, kuriame slėpėsi geriausi achajų kariai. Menelajas perduoda, ką jam pasakė jūrų senis Protėjas. Odisėjas gyvas, tačiau nimfa Kalipsė jį laiko per jėgą, o grįžti jis neturi nei laivų, nei draugų. Tuo metu Itakėje jaunikiai sužino apie Telemacho kelionę ir, Antinojo kurstomi, rengia pasalą, kad nužudytų jį grįžtantį. Penelopė, išgirdusi apie sūnaus išvykimą, sielvartauja, bet Atėnė jai atsiunčia raminantį sapną.

3. 3.

   V giesmė. Odisėjo plaustas (vadovėlyje)

   Dzeusas siunčia dievų pasiuntinį Hermėją į Ogigijos salą. Kalipsė turi paleisti Odisėją. Nimfa paklūsta, nors ir nenoriai. Ji randa Odisėją ant kranto, kur jis kasdien verkia, žiūrėdamas į jūrą. Kalipsė siūlo jam likti ir tapti nemirtingam, bet Odisėjas atsako, kad vis tiek ilgisi namų, nors Penelopė yra mirtinga ir neprilygsta deivei. Jis pats pasistato plaustą ir išplaukia. Septynioliką dienų jis plaukia ramiai, o aštuonioliktą pamato fajakų žemę. Tada jį pastebi Poseidonas ir sukelia audrą, kuri sudaužo plaustą. Jūros deivė Inonė, vadinama Leukotėja, duoda Odisėjui skraistę, kad jis nenuskęstų. Po dviejų dienų ir naktų bangose Odisėjas išsikapsto į Scherijos salos krantą ir išsekęs užmiega po krūmais.

4. 4.

   VI–VIII giesmės. Pas fajakus (VI giesmė vadovėlyje)

   Atėnė sapne paragina fajakų karaliaus Alkinojo dukterį Nausikaję eiti prie upės skalbti drabužių. Išskalbusios merginos žaidžia kamuoliu, o jų balsai prižadina Odisėją. Nuogas, tik šaka prisidengęs, jis išeina pas jas. Tarnaitės išsilaksto, tik Nausikajė lieka. Ji duoda svečiui drabužių ir valgio ir nurodo, kaip nueiti į tėvo rūmus. VII giesmėje Odisėjas prašo karalienės Aretės ir Alkinojo pagalbos ir papasakoja, kaip septynerius metus gyveno pas Kalipsę. Karalius pažada parplukdyti jį namo. VIII giesmėje fajakai rengia puotą ir žaidynes. Įžeistas jaunuolio, Odisėjas numeta diską toliau už visus. Aklas dainius Demodokas gieda apie Trojos karą, ir svečias slapta verkia. Kai dainius gieda apie medinį arklį, Odisėjas vėl apsiverkia. Alkinojas tai pastebi ir paprašo jo pasakyti savo vardą.

5. 5.

   IX giesmė. Kiklopai (vadovėlyje)

   Odisėjas prisistato ir pradeda pasakojimą. Jis sako, kad nė Kalipsė, nė Kirkė negalėjo jo atitraukti nuo tėvynės. Po Trojos jo laivai pasiekia kikonų kraštą, kur žūsta dalis vyrų. Lotofagų šalyje draugai paragauja lotoso ir pamiršta namus, todėl Odisėjas juos per jėgą sugrąžina į laivus. Kiklopų saloje jis su dvylika vyrų užeina į milžino Polifemo olą. Kiklopas užrita angą akmeniu ir ima ryti Odisėjo draugus. Odisėjas pavaišina jį vynu ir pasisako vardu Niekas. Kai milžinas užmiega, Odisėjas su draugais įkaitintu baslio galu išdegina jam vienintelę akį. Į riksmą subėgę kiklopai išgirsta, kad jį skriaudžia Niekas, ir išsiskirsto. Rytą vyrai išsprūsta iš olos pasislėpę po avinų pilvais. Jau laive Odisėjas šaukia milžinui savo tikrąjį vardą, ir Polifemas prašo savo tėvo Poseidono, kad Odisėjas grįžtų vėlai, vienas ir rastų namie bėdų.

6. 6.

   X giesmė. Ajolas, lestrigonai, Kirkė (vadovėlyje)

   Vėjų valdovas Ajolas Odisėjui duoda odinį maišą, kuriame surišti visi priešingi vėjai, ir pučia palankų vėją. Kai jau matyti Itakė, Odisėjas užmiega. Draugai mano, kad maiše auksas, ir jį atriša. Vėjai nuneša laivus atgal, o Ajolas antrą kartą nebepadeda. Lestrigonai, milžinai žmogėdros, akmenimis sudaužo visus laivus, išskyrus Odisėjo. Ajajos saloje burtininkė Kirkė pavaišina Odisėjo vyrus kerinčiu gėrimu ir rykštele paverčia juos kiaulėmis. Hermėjas duoda Odisėjui žolės, kuri apsaugo nuo kerų. Kirkė jo užkerėti negali, todėl grąžina draugams žmogaus išvaizdą. Odisėjas su draugais lieka pas ją ištisus metus. Kai draugai paragina grįžti, Kirkė pasako, kad pirmiau reikia nukeliauti į mirusiųjų šalį ir paklausti pranašo Teiresijo vėlės.

7. 7.

   XI giesmė. Numirėlių šalis

   Prie Okeano kranto Odisėjas aukoja avis, ir prie kraujo susirenka mirusiųjų vėlės. Pirmiausia jis sutinka Elpenorą, draugą, kuris nukrito nuo Kirkės rūmų stogo ir liko nepalaidotas. Teiresijas išpranašauja, kad Poseidonas rūstaus dėl kiklopo akies. Jei draugai nelies Helijo jaučių Trinakijos saloje, visi galės grįžti. Jei lies, Odisėjas namo pasieks vienas, svetimu laivu, ir ras jaunikius, kuriuos turės nubausti. Paskui ateina Odisėjo motinos Antiklėjos vėlė. Ji pasako, kad mirė iš ilgesio sūnui, o Penelopė jo vis dar laukia. Tris kartus Odisėjas bando motiną apkabinti, bet vėlė jam išslysta. Jis kalbasi ir su Trojos karo draugais. Agamemnonas pasakoja, kaip jį grįžusį nužudė žmona ir Egistas, o Achilas sako, kad mieliau tarnautų pas vargšą žemėje, negu valdytų mirusiuosius.

8. 8.

   XII giesmė. Sirenės, Skila, Charibdė, Helijo jaučiai (vadovėlyje)

   Grįžęs pas Kirkę, Odisėjas palaidoja Elpenorą, o burtininkė jį perspėja apie būsimus pavojus. Prie sirenių salos jis užlipdo draugams ausis vašku, o save liepia pririšti prie stiebo, nes nori išgirsti jų giesmę. Sirenės vilioja jį, ir Odisėjas prašo atrišti, bet draugai jį suveržia dar stipriau. Sąsiauryje iš vienos pusės tyko Skila, šešiagalvė pabaisa, o iš kitos Charibdė, kuri įsiurbia jūros vandenį. Skila pagrobia šešis vyrus. Trinakijos saloje priešingi vėjai neleidžia plaukti ištisą mėnesį. Kai pritrūksta maisto, Eurilochas įkalba draugus, ir, Odisėjui miegant, jie papjauna šventuosius Helijo jaučius. Vos jiems išplaukus, Dzeusas žaibu sudaužo laivą, ir visi draugai žūsta. Odisėją, įsikibusį į laivo nuolaužas, devynias dienas neša jūra, o dešimtą naktį išmeta prie Kalipsės salos. Čia jis pasakojimą baigia.

9. 9.

   XIII–XIV giesmės. Itakėje pas Eumają (XIII giesmė vadovėlyje)

   Fajakai apdovanoja Odisėją ir naktį parplukdo į Itakę. Jie palieka miegantį svečią ant kranto su visomis dovanomis. Poseidonas už tai fajakų laivą prie pat jų kranto paverčia uola. Pabudęs Odisėjas iš pradžių nepažįsta savo salos. Atėnė pasirodo jam jauno piemens pavidalu. Odisėjas apsimeta kretiečiu ir pasakoja išgalvotą istoriją, o deivė nusijuokia iš jo gudrumo ir atskleidžia, kas esanti. Kartu jie paslepia dovanas oloje ir sugalvoja, kaip atkeršyti jaunikiams. Kad niekas jo nepažintų, Atėnė paverčia Odisėją raukšlėtu seneliu skarmalais. XIV giesmėje Odisėjas užeina pas savo ištikimą kiaulių piemenį Eumają. Šis svetingai priima nepažįstamą elgetą, nors pats nėra turtingas, ir skundžiasi, kad jaunikiai ėda šeimininko kiaules. Odisėjas pasakojasi esąs kilęs iš Kretos ir prisiekia, kad Odisėjas greitai grįš, bet Eumajas juo netiki.

10. 10.

    XV–XVII giesmės. Tėvas ir sūnus susitinka

    Atėnė Spartoje paragina Telemachą skubėti namo ir perspėja apie pasalą. Telemachas išvengia jaunikių, išsilaipina kitoje salos vietoje ir pirmiausia eina pas Eumają. XVI giesmėje Eumajas nueina pranešti Penelopei, kad sūnus grįžo. Atėnė grąžina Odisėjui tikrąją išvaizdą, ir Telemachas iš pradžių palaiko jį dievu. Odisėjas atsiskleidžia sūnui, ir abu verkia iš džiaugsmo. Jie susitaria, kad Telemachas niekam neišduos tėvo sugrįžimo ir iš menės išneš ginklus. XVII giesmėje Telemachas grįžta į rūmus. Odisėjas, vėl elgetos pavidalu, ateina į miestą su Eumaju. Ožių piemuo Melantėjas jį įžeidžia ir paspiria. Prie vartų ant mėšlo krūvos guli senas Odisėjo šuo Argas. Jis atpažįsta šeimininką, pavizgina uodegą ir numiršta. Rūmuose Odisėjas prašo jaunikių duonos, o Antinojas sviedžia į jį suolelį.

11. 11.

    XVIII–XX giesmės. Elgeta savo namuose

    Į rūmus ateina tikras elgeta Iras ir nori išvaryti Odisėją. Jaunikiai juokais surengia jų kumštynes, ir Odisėjas vienu smūgiu parblokšia Irą. Penelopė pasirodo jaunikiams, ir šie atneša jai dovanų. Eurimachas pašiepia Odisėją ir sviedžia į jį suolelį. XIX giesmėje Odisėjas ir Telemachas paslepia ginklus. Penelopė ilgai kalbasi su nepažįstamuoju, kuris pasakojasi Odisėją kadaise matęs. Auklė Euriklėja mazgoja svečiui kojas ir pagal randą, kurį jaunystėje paliko šernas, atpažįsta Odisėją. Šis liepia jai tylėti. Penelopė praneša, kad rytoj surengs varžybas. Ji ištekės už to, kuris įtemps Odisėjo lanką ir strėle prašaus pro dvylika kirvių. XX giesmėje Odisėjas sulaukia Dzeuso ženklų. Atvyksta ištikimas karvių prižiūrėtojas Filetijas, o pranašas Teoklimenas jaunikiams išpranašauja mirtį.

12. 12.

    XXI–XXII giesmės. Lanko padavimas ir jaunikių išžudymas (XXI giesmė vadovėlyje)

    Penelopė atneša Odisėjo lanką ir išdėsto kirvius. Telemachas bando įtempti lanką pirmas, bet tėvo ženklu liaujasi. Jaunikiai vienas po kito nepajėgia užnerti stygos. Lauke Odisėjas atsiskleidžia Eumajui ir Filetijui, parodo jiems randą ir liepia uždaryti vartus. Paskui jis paprašo lanką išbandyti ir pats. Jaunikiai pyksta, bet Telemachas liepia lanką jam paduoti. Odisėjas lengvai įtempia stygą ir strėle prašauna pro visus kirvius. XXII giesmėje jis pirmąja strėle nušauna Antinoją ir paskelbia, kas esąs. Eurimachas siūlo išpirką, bet Odisėjas jos nepriima. Kartu su Telemachu, Eumaju ir Filetiju jis kaunasi su jaunikiais, o Atėnė, Mentoro pavidalu, juos padrąsina. Visi jaunikiai žūsta. Odisėjas pasigaili dainiaus Femijo ir šauklio Medonto. Neištikimos tarnaitės pakariamos, o išdavikas Melantėjas žiauriai nubaudžiamas.

13. 13.

    XXIII–XXIV giesmės. Penelopė atpažįsta Odisėją, susitaikymas

    Euriklėja pažadina Penelopę ir praneša, kad Odisėjas grįžo, bet Penelopė netiki. Ji išbando vyrą ir liepia tarnaitei išnešti jų lovą iš miegamojo. Odisėjas supyksta, nes lovą jis pats padarė iš alyvmedžio kamieno, kurio niekas negalėtų išrauti. Šios paslapties niekas kitas nežinojo, todėl Penelopė puola jam ant kaklo. XXIV giesmėje Hermėjas nuveda jaunikių vėles į Hado karalystę, kur jos susitinka su Agamemnono ir Achilo vėlėmis. Odisėjas aplanko savo seną tėvą Laertą, kuris dirba sode. Tėvas jį atpažįsta iš rando ir iš medžių, kuriuos kadaise padovanojo sūnui. Nužudytųjų giminės, vedami Antinojo tėvo Eupeito, ateina keršyti. Laertas ietimi nukauna Eupeitą. Atėnė Dzeuso valia sustabdo kovą ir sutaiko itakiečius su Odisėju.