Tragedija apie Danijos princą Hamletą, kuris sužino, kad jo tėvą nunuodijo dėdė Klaudijus, užėmęs sostą ir vedęs našlę karalienę. Hamletas apsimeta pamišusiu, tikrina šmėklos žodžius ir vis atideda kerštą, kol pabaigoje žūsta beveik visi. Pjesė klausia, kaip gyventi pasaulyje, kuriame valdo nusikaltimas, ir ar žmogaus protas gali jį pakeisti.
Atnaujinta
Iki kada nori perskaityti?
14 psl. per vakarą
98 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 17 d.
Internete arba knygoje, apie 30 min. Paskyros nereikia.
Į ką atkreipti dėmesį
Šmėkla: kodėl Hamletas tėvo žodžius dar tikrina aktorių vaidinimu?
Malda: kodėl Hamletas nenužudo besimeldžiančio Klaudijaus?
Pabaiga: kodėl Danijos sostas atitenka Norvegijos princui Fortinbrasui?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Viljamo Šekspyro tragedija, parašyta apie 1601 m., Anglijos Renesanso pabaigoje; penki veiksmai.
2.
Veiksmas vyksta Danijos karaliaus pilyje; Klaudijus nunuodijo brolį karalių ir vedė jo našlę Gertrūdą.
3.
Tėvo šmėkla atskleidžia Hamletui nusikaltimą ir reikalauja keršto.
4.
Hamletas apsimeta pamišusiu ir aktorių vaidinimu patikrina, ar Klaudijus tikrai kaltas.
5.
Per dvikovą žūsta Gertrūda, Laertas, Klaudijus ir Hamletas; sostą perima Norvegijos princas Fortinbrasas.
Rašiniui
4▾
Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Likęs vienas Klaudijus prisipažįsta nužudęs brolį ir bando melstis.Tai rodo Kaltė jį kankina, bet atgailauti jis nepajėgia: negali atsisakyti to, ką gavo nusikaltimu, karūnos ir karalienės.Kontekstas Palygink su F. Dostojevskio „Nusikaltimu ir bausme“: ir ten sąžinė po nusikaltimo neduoda ramybės.
Kaip valdžia keičia žmogų?Epizodas Kad išlaikytų sostą, Klaudijus siunčia Hamletą mirti į Angliją, o paskui su Laertu surengia užnuodytą dvikovą.Tai rodo Dėl valdžios jis vis giliau klimpsta į nusikaltimus: vienas nusikaltimas reikalauja kito.Kontekstas Susiek su V. Krėvės drama „Skirgaila“: ir ten valdovas, saugodamas valdžią, lieka vienas.
Kaip mintis apie mirtį keičia žmogaus požiūrį į gyvenimą?Epizodas Kapinėse Hamletas laiko karaliaus juokdario kaukolę ir mąsto, kad mirtis sulygina visus, net Aleksandrą Didįjį.Tai rodo Mirties akivaizdoje Hamletas nurimsta: jis sutinka su dvikova ir sako, kad svarbiausia būti pasirengusiam.Kontekstas Šekspyras dramą parašė apie 1600 m.; Renesansas žmogų iškėlė, bet kartu privertė jį abejoti.
Ar žinojimas gali padaryti žmogų laimingą?Epizodas Hamletas sužino tiesą iš šmėklos ir patikrina ją vaidinimu.Tai rodo Žinojimas atneša tik kančią: jis jaučiasi gimęs sutvarkyti iš vėžių išėjusį laiką ir šią naštą prakeikia.Kontekstas Šatrijos Raganos „Sename dvare“ dėdė Aleksandras primena Hamleto mintį, kad pasaulyje yra dalykų, apie kuriuos filosofai nesapnavo.
Epocha
3▾
Anglijos Renesanso pabaiga; Šekspyras rašė Londone, kur buvo aktorius ir teatro „Globe“ bendraturtis
Humanistai iškėlė žmogaus proto galią; Hamletas, Vitenbergo studentas, žmogumi žavisi ir juo abejoja
Siužetas kilęs iš danų legendos, kurią XII–XIII a. užrašė metraštininkas Saksas Gramatikas
Autorius
3▾
Viljamas Šekspyras (1564–1616), anglų dramaturgas, gimęs ir miręs Stratforde prie Eivono
Nuo 1592 m. gyveno Londone; nuo 1594 m. vaidino trupėje „The Lord Chamberlain's Men“
1601–1609 m. sukūrė didžiąsias tragedijas, tarp jų „Hamletą“, „Otelą“, „Karalių Lyrą“ ir „Makbetą“
Kūrinys
4▾
Tragedija penkiais veiksmais, suskirstytais į scenas; parašyta eilėmis ir proza
Keršto tragedija, kurioje sūnus turi atkeršyti už nužudytą tėvą
Pirmą kartą išspausdinta 1603 m.; 1623 m. įdėta į pirmąjį Šekspyro pjesių rinkinį
Lietuviškai pirmą kartą 1909 m. (K. Samajauskas); 1946 m. išėjo Aleksio Churgino vertimas
Šekspyras rašė Renesanso pabaigoje. XIV–XVI amžiaus humanistai pabrėžė žmogaus proto galią ir laikė žmogų didžiausia vertybe. „Hamlete“ ši mintis išbandoma. Princas Hamletas studijavo Vitenbergo universitete, daug mąsto ir žavisi žmogumi kaip protinga būtybe, tačiau dvare susiduria su melu ir nusikaltimu ir ima abejoti viskuo. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Hamletas yra mąstantis humanistas, kuris nori kovoti su neteisybe, bet lieka tragiškai vienišas.
Autorius
Viljamas Šekspyras (1564–1616) gimė ir mirė Stratforde prie Eivono Anglijoje. Baigė vadinamąją gramatinę mokyklą, 1592 metais apsigyveno Londone. Nuo 1594 metų vaidino trupėje „The Lord Chamberlain's Men“, nuo 1599 metų buvo ir teatro „Globe“ bendraturtis. Rašė komedijas, istorines kronikas, tragedijas ir sonetus. Didžiosios jo tragedijos, tarp jų „Hamletas“, „Otelas“ ir „Karalius Lyras“, sukurtos 1601–1609 metais.
Šaltiniai ir tekstas
Legendą apie Jutlandijos princą, kuris apsimeta pamišusiu, kad atkeršytų dėdei už tėvo nužudymą ir sosto užgrobimą, XII–XIII amžiuje užrašė danų metraštininkas Saksas Gramatikas. XVI amžiuje ją perpasakojo prancūzas François de Belleforest, o Anglijoje apie 1587–1589 metus buvo vaidinama dabar dingusi pjesė tuo pačiu siužetu. Šekspyro tragedija parašyta apie 1601 metus. Pirmą kartą ji išspausdinta 1603 metais, gerokai ilgesnis tekstas išėjo 1604 metais, o 1623 metais pjesė įdėta į pirmąjį Šekspyro pjesių rinkinį.
Lietuvoje
Pirmasis „Hamletą“ į lietuvių kalbą 1909 metais išvertė Kazimieras Samajauskas, o 1946 metais išėjo Aleksio Churgino vertimas. Šiuo vertimu remiasi 2004 metų leidimas mokiniams. 1932 metais Kaune Hamletą vaidino Andrius Oleka-Žilinskas. Churgino vertimu vaidinti ir Eimunto Nekrošiaus (1997, Hamletas Andrius Mamontovas), ir Oskaro Koršunovo (2008, Hamletas Darius Meškauskas) spektakliai.
Programoje
Dešimtoje klasėje literatūra skaitoma chronologiškai, nuo Antikos iki baroko. Renesanso skyriuje privalomi Šekspyro sonetai, o iš jo dramų pasirenkama viena: „Hamletas“, „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“ arba „Otelas“. Skaitant „Hamletą“ verta pažinti tragedijos žanrą ir Renesanso žmogaus sampratą, pamatyti, kaip humanisto mintis susiduria su žiauriu dvaro pasauliu.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
1.
Pirmas veiksmas
Danijos karaliaus pilyje sargybiniai Bernardas ir Marcelas jau du kartus matė šmėklą, panašią į neseniai mirusį karalių Hamletą. Jie atsiveda princo Hamleto draugą Horacijų, ir šis nusprendžia viską papasakoti princui. Naujasis karalius Klaudijus, mirusiojo brolis, vedė jo našlę karalienę Gertrūdą. Jis siunčia pasiuntinius sustabdyti Norvegijos princo Fortinbraso, kuris nori atgauti tėvo prarastas žemes, ir leidžia Polonijaus sūnui Laertui grįžti į Prancūziją, bet Hamleto į Vitenbergą neišleidžia. Hamletas gedi tėvo ir kenčia, kad motina taip greitai ištekėjo. Laertas ir Polonijus įspėja Ofeliją nepasitikėti Hamleto meile, tėvas uždraudžia jai su princu matytis. Naktį šmėkla prisistato Hamletui kaip jo tėvas ir pasako, kad jį miegantį sode nunuodijo Klaudijus. Ji reikalauja keršto. Hamletas prisiekia atkeršyti, liepia draugams tylėti ir įspėja, kad gali apsimesti pamišusiu.
2.
Antras veiksmas
Polonijus siunčia tarną į Paryžių sekti Laerto. Išsigandusi Ofelija pasakoja tėvui, kad pas ją atėjo keistas, sutrikęs Hamletas. Polonijus nusprendžia, kad princas išprotėjo iš meilės, nes duktė jį atstūmė, ir praneša tai karaliui. Klaudijus ir Gertrūda pasikviečia Hamleto bičiulius Rozenkrancą ir Gildensterną, kad šie išsiaiškintų, kas princui yra. Hamletas greitai supranta, kad juos atsiuntė karalius. Į pilį atvyksta keliaujantys aktoriai. Vienas jų taip jausmingai deklamuoja ištrauką apie Trojos karalienės Hekabės sielvartą, kad Hamletas ima priekaištauti sau dėl neveiklumo. Jis bijo, kad šmėkla gali būti velnias, todėl sumano kitą dieną aktorių vaidinimu patikrinti, ar karalius tikrai kaltas.
3.
Trečias veiksmas, 1–2 scenos
Polonijus ir Klaudijus pasislėpę stebi, kaip Ofelija susitinka su Hamletu. Prieš susitikimą Hamletas vienas svarsto, ar verta gyventi ir kodėl žmonės kenčia gyvenimo skriaudas, bijodami to, kas laukia po mirties. Su Ofelija jis kalba šiurkščiai ir liepia jai eiti į vienuolyną. Klaudijus nebetiki, kad princą kankina meilė, ir nusprendžia išsiųsti jį į Angliją. Aktoriai vaidina dvarui. Hamletas paprašo Horacijaus stebėti Klaudijų, o scenoje nuodytojas pila nuodus miegančiam karaliui į ausį. Pamatęs nunuodijimo sceną, karalius pašoka ir išeina. Dabar Hamletas tiki šmėklos žodžiais. Karalienė pasikviečia sūnų pasikalbėti, ir jis nusprendžia kalbėti su ja aštriai, bet jos nesužeisti.
4.
Trečias veiksmas, 3–4 scenos
Klaudijus liepia Rozenkrancui ir Gildensternui palydėti Hamletą į Angliją. Likęs vienas, jis prisipažįsta nužudęs brolį ir bando melstis, bet negali atsisakyti to, ką gavo nusikaltimu, karūnos ir karalienės. Hamletas užklumpa jį klūpantį, tačiau nežudo, nes nenori, kad maldos metu miręs žudikas patektų į dangų. Motinos kambaryje už kilimo pasislėpęs Polonijus klausosi pokalbio. Išgirdęs jį sujudant, Hamletas perduria kilimą kardu, manydamas, kad ten karalius, ir nužudo Polonijų. Paskui jis priekaištauja motinai dėl vedybų su tėvo žudiku, kol vėl pasirodo šmėkla ir primena jam priesaiką. Gertrūda šmėklos nemato ir mano, kad sūnus pamišęs. Hamletas išsitempia Polonijaus kūną.
5.
Ketvirtas veiksmas
Gertrūda praneša Klaudijui apie Polonijaus mirtį, o Hamletas nesako, kur paslėpė kūną. Karalius išsiunčia jį į Angliją ir likęs vienas atskleidžia, kad prašo Anglijos karaliaus princą nužudyti. Pakeliui Hamletas pamato Fortinbraso kariuomenę, žygiuojančią į Lenkiją dėl mažo žemės lopinėlio, ir gėdijasi, kad pats vis dar nekeršija. Ofelija po tėvo mirties praranda protą ir dainuoja keistas dainas. Iš Prancūzijos grįžęs Laertas su minia įsiveržia į pilį ir reikalauja atsakyti už tėvo mirtį. Hamletas rašo Horacijui, kad jūroje jų laivą užpuolė piratai, jis vienas pateko jiems į nelaisvę ir grįžta į Daniją. Klaudijus su Laertu sutaria, kad per fechtavimosi dvikovą Laertas sužeis Hamletą užnuodytu kardu, o jei nepavyks, karalius paduos princui užnuodytą gėrimą. Gertrūda praneša, kad Ofelija nuskendo.
6.
Penktas veiksmas, 1 scena
Kapinėse du duobkasiai kasa kapą ir juokauja. Pro šalį eina Hamletas su Horacijumi. Iškastos kaukolės, tarp jų karaliaus juokdario, kuris vaikystėje nešiodavo Hamletą ant pečių, priverčia princą galvoti, kad mirtis sulygina visus, net Aleksandrą Didįjį. Atneša laidoti Ofeliją. Kunigas sako, kad jos mirtis buvo įtartina, todėl apeigos kuklios. Laertas įšoka į kapo duobę. Supratęs, kas mirė, Hamletas šoka paskui jį ir sako, kad mylėjo Ofeliją labiau nei keturiasdešimt tūkstančių brolių. Juos išskiria.
7.
Penktas veiksmas, 2 scena
Hamletas pasakoja Horacijui, kad laive perskaitė karaliaus laišką su įsakymu jį nužudyti ir parašė kitą, kuriame liepiama nužudyti pačius nešėjus Rozenkrancą ir Gildensterną. Dvariškio atneštą kvietimą į dvikovą su Laertu Hamletas priima, nors jaučia nerimą. Per dvikovą Gertrūda išgeria Hamletui skirtą užnuodytą taurę. Laertas sužeidžia Hamletą užnuodytu kardu, susigrūmę jie apsikeičia kardais, ir Hamletas sužeidžia Laertą. Karalienė miršta, o mirštantis Laertas atskleidžia karaliaus klastą. Hamletas perduria Klaudijų ir priverčia jį išgerti nuodų. Laertas ir Hamletas atleidžia vienas kitam. Horacijus nori išgerti likusius nuodus, bet Hamletas jį sulaiko, prašo papasakoti jo istoriją ir sostui siūlo Fortinbrasą. Hamletas miršta. Atvykęs Fortinbrasas iš Anglijos pasiuntinių išgirsta, kad Rozenkrancas ir Gildensternas mirę, perima valdžią ir liepia Hamletą palaidoti su kario pagarba.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl Hamletas surengia aktorių vaidinimą?
Rodyti atsakymą
Šmėkla pasako, kad tėvą nunuodijo Klaudijus, tačiau Hamletas bijo, kad ji gali būti velnias. Todėl jis sumano patikrinti jos žodžius. Aktoriai vaidina, kaip nuodytojas pila nuodus miegančiam karaliui į ausį, o Horacijus stebi Klaudijų. Pamatęs nunuodijimo sceną, karalius pašoka ir išeina, ir tik tada Hamletas patiki šmėklos žodžiais. Vitenbergo studentas tiesą tikrina protu, o pjesė pjesėje išduoda Klaudijaus kaltę.
Rašiniui: Kaltė
2. Kodėl Hamletas nenužudo besimeldžiančio Klaudijaus?
Rašiniui: Kaltė
3. Kuo Hamleto elgesys skiriasi nuo Laerto ir Fortinbraso?
Rodyti atsakymą
Visi trys jaunuoliai neteko tėvų. Laertas, sužinojęs apie tėvo mirtį, su minia įsiveržia į pilį ir reikalauja atsakyti, o Fortinbrasas veda kariuomenę į Lenkiją net dėl mažo žemės lopinėlio. Hamletas, nors prisiekė atkeršyti, vis delsia. Jis priekaištauja sau, kai aktorius jausmingai deklamuoja apie Hekabės sielvartą, ir gėdijasi pamatęs Fortinbraso kariuomenę. Jis daug mąsto, bet negali apsispręsti, ir toks neryžtingumas vadinamas hamletizmu.
4. Ką Hamletas supranta kapinėse, žiūrėdamas į iškastas kaukoles?
5. Kaip „Hamlete“ parodoma, kad nusikaltimu gauta valdžia veda į naujus nusikaltimus?
Rodyti atsakymą
Klaudijus sostą gavo nunuodijęs brolį, todėl turi slėpti tiesą. Dvare visi vieni kitus seka: Polonijus slapta klausosi, karalius pasikviečia Rozenkrancą ir Gildensterną išsiaiškinti, kas princui yra. Paskui Klaudijus siunčia Hamletą į Angliją su prašymu jį nužudyti, o kai tai nepavyksta, su Laertu surengia dvikovą su užnuodytu kardu ir taure. Dėl to žūsta Gertrūda, Laertas, pats Klaudijus ir Hamletas, o sostą perima Fortinbrasas.
Rašiniui: ValdžiaKaltė
6. Kaip, pasak šmėklos, buvo nužudytas senasis karalius Hamletas?
7. Kuo Polonijus aiškina keistą Hamleto elgesį?
8. Kieno sielvartą aktorius deklamuoja taip jausmingai, kad Hamletas ima priekaištauti sau?
9. Ką Hamletas nužudo, perdurdamas kardu kilimą motinos kambaryje?
10. Kodėl Hamletas grįžta į Daniją, nors buvo išsiųstas į Angliją?
11. Kieno kaukolė kapinėse primena Hamletui vaikystę?
12. Kam mirštantis Hamletas siūlo Danijos sostą?
Rašiniui
Ką „Hamletas“ duoda rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.