Penkios sovietmečio novelės iš rinkinių „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Keleivio novelės“ (1985). Jų veikėjai yra paprasti žmonės: traktorininkas, sunkvežimio vairuotojas, šiukšliavežio vairuotojas, senutė su vaikiuku. Novelės rodo žmogaus vienatvę, smurtą ir gailestį, o išvadas dažnai palieka skaitytojui.
Atnaujinta
Iki kada nori perskaityti?
6 psl. per vakarą
42 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 16 d.
Internete arba knygoje, apie 10 min. Paskyros nereikia.
Į ką atkreipti dėmesį
„Horizonte bėga šernai“: kodėl sužalotas Gvildys pabaigoje ramiai valgo salelėje?
„Nesmagu, kad liekat vienas“: ką du vienišiai duoda vienas kitam per trumpą kelionę?
„Išlaukimo momentas“ ir „Be pavadinimo“: kodėl pasakotojas kalbasi su skaitytoju ir palieka išvadą jam?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Juozas Aputis (1936–2010), sovietmečio lietuvių novelistas; jo novelės laikomos klasika.
2.
Rinkiniai „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Keleivio novelės“ (1985); senajame VBE sąraše buvo pastarasis.
3.
Veikėjai paprasti žmonės lūžio akimirką: traktorininkas, sunkvežimio vairuotojas, šiukšliavežio šoferis.
4.
Daug pasakoma detalėmis ir nutylėjimais; pabaigos atviros, išvadą daro skaitytojas.Plačiau
„Išlaukimo momento“ pabaigoje skaitytojui užduodami du klausimai, o „Be pavadinimo“ pasakotojas siūlo skaitytojams patiems jį pavadinti.
5.
Svarbiausi klausimai: vienatvė, gailestis kitam, smurto ir žmogiškumo susidūrimas, vaikystė.
Rašiniui
5▾
Kodėl žmogui reikia kito žmogaus?Epizodas Novelėje „Nesmagu, kad liekat vienas“ berniukas grįžta iš sesutės Onulės laidotuvių. Vairuotojas prie užrakintos degalinės siunčia jį namo, bet berniukas sugrįžta.Tai rodo Du vieniši žmonės per trumpą kelionę tampa artimi: pats netekęs sesutės, berniukas pagaili vairuotojo.
„Man nesmagu, kad jūs liekat vienas.“
Kontekstas Palygink su A. Škėmos „Balta drobule“: ir ten žmogus vienišas, bet ieško kito žmogaus artumo.
Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Novelėje „Tik-tik-tik“ garsiakalbiai rėkia apie didžiulius tempus, o pakelėje atsigula senutės karvė. Padėti ateina tik valstietis su vienaakiu arkliuku.Tai rodo Žmogų žmogumi daro pagalba silpnesniam, ne garsūs šūkiai apie pažangą.
„Tik yra, mes jaučiame, sunkiai nusakoma vaikiuko bėgimo prasmė.“
Kontekstas Susiek su J. Biliūno „Brisiaus galu“: ir ten gailestis gyvuliui rodo žmogaus vertę.
Kaip mintis apie mirtį keičia žmogaus požiūrį į gyvenimą?Epizodas Novelėje „Horizonte bėga šernai“ žmonos sužeistas Gvildys neskuba gelbėti akies ir alinėje su uošviu kalba apie mirtį. Rytą jis su tvarsčiu ramiai valgo saloje.Tai rodo Mirties akivaizdoje Gvildys tampa ramus: suvokęs savo baigtinumą, jis pamato pasaulį kitaip.
„Taip ateina didysis skausmas ir ilgesys, nes suvoki esąs dievas, kuris žino, jog turės numirti.“
Kontekstas Novelė iš rinkinio „Horizonte bėga šernai“ (1970): Aputis rašė sovietmečiu, bet kalbėjo apie vieno žmogaus vidų.
Kodėl apie skaudžius dalykus kartais kalbama su ironija?Epizodas Novelėje „Išlaukimo momentas“ gyventojai nustoja nešti šiukšles, o šiukšliavežio vairuotoją Tadeušą, apkabinusį pilną dėžę, išveža į baltą namuką.Tai rodo Absurdas leidžia pasijuokti iš to, kas baugu: be darbo ir prasmės likęs žmogus palūžta.
„Išlaukimo momentas čia itin pabrėžtinas.“
Kontekstas Susiek su F. Kafkos „Metamorfoze“: ir ten absurdo situacija atskleidžia žmogaus vienatvę.
Ar kilmė lemia žmogaus likimą?Epizodas Novelės „Be pavadinimo“ pasakotojas, likęs vienas, apsigyvena sargo namelyje prie bėgių su surūdijusia lempa, ištraukta iš žemės ten, kur buvo jo gimtoji sodyba.Tai rodo Kai viskas prarasta, kilmė lieka paskutine atrama: grįžimas prie šaknų tampa bandymu suprasti save.
„kad pamatytum, koks yra pasaulis, ir kad suprastum, kas tame pasaulyje yra žmogus, turi nieko netekti“
Kontekstas Palygink su A. Škėmos „Balta drobule“: ir ten žmogus, netekęs namų, mintimis vis grįžta į praeitį.
Epocha
3▾
Sovietmetis: veiksmas vyksta sovietinės Lietuvos kaime ir mieste, 1970 ir 1985 m. rinkiniuose
Laiko ženklai: garsiakalbiai rėkia apie tempus; lapus su citatomis ir nutarimais Tadeušas laiko aspiranto disertacija
Alegorinė Apučio apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje“ parašyta 1971 m., išleista tik 1989 m.
Autorius
4▾
Gimė 1936 m. Balčiuose (Raseinių r.), mirė 2010 m. Vilniuje
1960 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete, ilgai dirbo literatūros žurnalų redakcijose
Po Broniaus Radzevičiaus mirties (1980) rengė spaudai jo kūrybą; jam skirta „Nesmagu, kad liekat vienas“
2005 m. gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją
Kūrinys
5▾
Novelė: trumpas pasakojimas apie vieną įvykį su lūžiu; Aputis išleido apie dešimt novelių knygų
Mūsų atranka: „Tik-tik-tik“ ir „Horizonte bėga šernai“ (1970), trys novelės iš „Keleivio novelių“ (1985)
„Horizonte bėga šernai“ prasideda dainos eilutėmis „Rūta žalioj“
„Išlaukimo momente“ ir „Be pavadinimo“ pasakotojas kalbasi su skaitytoju, klausia ir ironizuoja
Kritikė Jūratė Sprindytė „Keleivio noveles“ vadino esė pranašu: daugiau abejonių ir atviro dialogo
Visos penkios novelės parašytos sovietmečiu. Dvi išėjo 1970 m. rinkinyje „Horizonte bėga šernai“, trys 1985 m. rinkinyje „Keleivio novelės“. Veiksmas vyksta to meto Lietuvos kaime ir mieste. Apie politiką Aputis tiesiai nerašo, bet laiko ženklų tekstuose apstu: garsiakalbiai rėkia apie tempus; aspiranto šiukšlėse Tadeušas mato mašinėle perrašytus lapus, vien citatų citatas ir nutarimus, ir neabejoja, kad tai disertacija; gimtoji sodyba nugriauta melioruojant laukus. Jo alegorinė apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje“ parašyta 1971 m., o išleista tik 1989 m.
Autorius
Juozas Aputis (1936–2010) gimė Balčiuose, Raseinių rajone. 1960 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, daug metų dirbo literatūros žurnalų redakcijose, 1990–1994 m. buvo „Pergalės“, vėliau „Metų“ vyriausiasis redaktorius. Vertė iš rusų kalbos Čechovą, Šukšiną, Bykovą ir Trifonovą. Po Broniaus Radzevičiaus mirties 1980 m. rengė spaudai jo palikimą. Pagrindinis Apučio žanras yra novelė, vėliau parašė ir romaną „Smėlynuose negalima sustoti“ (1996). 2005 m. gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Novelės ir kritika
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad būties problematika Apučio kūryboje išryškėjo rinkiniuose „Horizonte bėga šernai“ ir „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“, o „Keleivio novelės“ pasižymi modernia stilistika. Albertas Zalatorius pagrindine „Keleivio novelių“ tema laikė žmogiškumo ir smurto susidūrimą. Jūratė Sprindytė pastebėjo, kad šioje knygoje Apučio novelė praranda elegiškumą, tampa skaudžiu, abejonių kupinu kalbėjimu ir pasuka į atvirą dialogą. Kęstutis Nastopka „Horizonte bėga šernai“ kalną aiškina kaip lemiamo išbandymo erdvę, o rašytoja Renata Šerelytė Apučio noveles vadina pripažinta klasika.
Egzaminui
Ankstesniame VBE privalomų kūrinių sąraše buvo „Keleivio novelės (pasirinkti apsakymai)“. Pagal 2023 m. programą Apučio noveles galima pasirinkti IV gimnazijos klasėje išplėstiniame kurse iš XX a. antrosios pusės lietuvių prozos. Programos įgyvendinimo rekomendacijos Aputį mini prie temos apie visuomenės moralinių vertybių kaitą ir krizę. Rašiniui šios novelės tinka kalbant apie vienatvę ir atjautą, smurtą ir žmogiškumą, vaikystę ir gimtinę, rašytojo vietą visuomenėje.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Birželio vidudienį plentu pro ežerą lekia perkrauti sunkvežimiai, o stulpuose ir pušyse iškabinti garsiakalbiai rėkia apie didžiulius tempus. Pakraščiu eina nusilpusi žalmargė karvė, ją už apinasrio veda susikūprinusi senutė, o iš paskos vytiniu ragina mažas baltapūkis vaikiukas. Jie praeina sankryžas su lentelėmis, kurių senutė perskaityti nemoka, o vaikiukas perskaito, bet nesupranta. Už kempingo karvė atsigula griovio krašte ir nebesikelia. Vaikiukas pamato senelės akyse ašaras, ji kažką jam pasako, rodydama ežero link, ir jis leidžiasi bėgti. Pasakotojas ragina bent kelioms sekundėms sustabdyti visas mašinas ir pasiklausyti, kaip tiksi bėgančio vaiko kojos. Pirmos sodybos valstietis atvažiuoja senutei į pagalbą vienaakiu, vos pavežančiu arkliuku, ir arklio padedami jie įkelia karvę į vežimą. Senutė su vaikiuku eina paskui, ir pasakotojas priduria, kad vienas iš jų dar ilgai eis.
Novelė prasideda dainos eilutėmis. Traktorininkas Petras Gvildys, palikęs traktorių prie durpyno, vakare užkopia į kalnelį ir žiūri toli už horizonto. Jį apima retas liūdesys. Jis jaučiasi lyg dievas, nuo kurio viskas priklauso, ir supranta, kad turės numirti. Tolumoje ropojantys traktoriai jam primena šernus, kurie po karo ateidavo ant bulvių krūvų. Grįžusį išgėrusį vyrą žmona Onutė šluotražiu sužaloja į akis ir kaltina gėrimu. Ambulatorijoje Gvildys sužino, kad vienos akies neatgaus, o dėl kitos reikia skubėti į Šiaulius ar Kauną. Jis neskuba, alinėje ilgai geria su uošviu ir kalbasi apie tai, kas įvyko, ir apie mirtį. Naktį jis nuvažiuoja dviračiu tolyn nuo namų. Rytą uošvis ir kaimynai jį randa kimsynų salelėje. Aprištas balta marle, Gvildys ramiai valgo žmonos įdėtus pietus ir viena akimi žiūri į beržą, kuriame tupi gegužė.
Tadeušas, nuo vaikystės šlubas šiukšliavežio vairuotojas, mėgsta skaityti knygas ir tai, kas apie jas rašoma. Laukdamas prie namų, jis spėlioja apie gyventojus iš jų šiukšlių. Jauno aspiranto šiukšlėse randa nutarimų citatų ir užsienio daiktų, vargano rašytojo šiukšlėse bulvių žievelių ir skardinę nuo skumbrės. Vieną dieną niekas nebeatneša šiukšlių, ir taip kartojasi kasdien. Gyventojai ramiai aiškina, kad ėmė švariau gyventi. Tadeušas pats ima vežti šiukšles iš sąvartyno į laiptines, bet netrukus dingsta ir jos. Aspirantas sako, kad šiukšlių mažėjimas yra būtinas, rašytojas painiojasi žodžiuose. Galiausiai Tadeušą nuveža į baltą namuką pušyne ir pririša prie lovos, nes jis apsikabino pilną šiukšlių dėžę. Pabaigoje pasakotojas ironiškai pateikia skaitytojui du klausimus, tris prielaidas ir patarimą, aplankius Tadeušą, linkėti jam kantrybės.
4.
„Nesmagu, kad liekat vienas“ (rinkinys „Keleivio novelės“, 1985)
Novelė skirta Broniui Radzevičiui. Lietingą vakarą sunkvežimio vairuotojas skuba per mišką, o raudona lemputė dega nuo pat miesto, nes kolonėlėje kuro jis negavo. Priešpriešiais važiuojantys vairuotojai nežino, ar toliau yra kuro. Bijodamas nebepajudėti, jis nesustoja prie stotelių ir pralekia pro mergaitę su skėčiu, bet veidrodyje pamatęs liūdną berniuką sustabdo mašiną. Berniukas grįžta iš mažos sesutės Onulės laidotuvių. Tėvai gyvena atskirai, tėtis liko pas mamą, todėl namie berniukas bus vienas ir dar turės apeiti gyvulius. Jis siūlo tėčio duotų pinigų, vairuotojas atsisako. Motoras užgęsta, abu su kibiru nueina iki kolonėlės, bet ji užrakinta. Vairuotojas siunčia berniuką namo. Šis nueina, bet grįžta ir du kartus pasako, kad jam nesmagu palikti vairuotoją vieną. Pabaigoje jie išsiskiria lietuje.
Pasakotojas kreipiasi į skaitytojus ir žada save pavadinti negražiu žodžiu, bet vis atideda. Vaikystėje draugo susuktaburnio gauja įmeta jį nuogą į duburį ir neleidžia išlipti, mėtydama karvamėšliais, o žiūri mergaitės, tarp jų didnosė. Paleistas jis pienių pievoje pajunta didžiulę erdvę ir laimę. Po dvejų metų susuktaburnis žūva nuo sprogimo. Vėliau didnosė tampa garsia dainininke ir pasakotojo žmona, o jo daktaro diplomą brolio namuose graužia pelės. Pasakotojas geria, nakvoja skvere, prašo praeivių kapeikų. Likęs vienas, apsigyvena tuščiame sargo namelyje prie bėgių su lempa, ištraukta iš žemės gimtosios sodybos vietoje. Bedantis senis liepia vengti kapinių, bet kapinėse jis sutinka juodai apsirengusią moterį su mergaite ir ima pas jas lankytis. Moteris miršta. Pasakotojas eina kirsti eglaičių ir žadėto žodžio taip ir nepasako.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. „Horizonte bėga šernai“: kodėl sužalotas Gvildys neskuba gelbėti akies ir rytą ramiai valgo salelėje?
Rodyti atsakymą
Dar prieš nelaimę, užkopęs į kalnelį, Gvildys pajunta retą liūdesį: „Taip ateina didysis skausmas ir ilgesys, nes suvoki esąs dievas, kuris žino, jog turės numirti.“ Kai žmona Onutė šluotražiu sužaloja jam akis, jis į Šiaulius ar Kauną neskuba, o alinėje su uošviu kalbasi apie tai, kas įvyko, ir apie mirtį. Naktį jis išvažiuoja dviračiu tolyn nuo namų. Rytą jį randa kimsynų salelėje, aprištą balta marle, ramiai valgantį žmonos įdėtus pietus. Mirties akivaizdoje jis tampa ramus, ir prarasta akis jam nebeatrodo svarbiausias dalykas.
2. „Nesmagu, kad liekat vienas“: ką berniukas ir vairuotojas duoda vienas kitam per trumpą kelionę?
Rodyti atsakymą
Vairuotojas skuba be kuro ir bijo sustoti, bet, veidrodyje pamatęs liūdną berniuką, vis dėlto stabdo mašiną ir jo pinigų neima. Berniukas grįžta iš sesutės Onulės laidotuvių, tėvai gyvena atskirai, todėl namie jis bus vienas. Prie užrakintos kolonėlės vairuotojas siunčia jį namo, bet berniukas sugrįžta ir sako: „Man nesmagu, kad jūs liekat vienas.“ Abu vieniši, bet berniukas, pats likęs be sesutės, pagaili vairuotojo. Tai ir yra novelės lūžis: žmogui reikia kito žmogaus.
Rašiniui: Žmogaus vertėDora
3. Kodėl „Išlaukimo momento“ ir „Be pavadinimo“ pasakotojai kalbasi su skaitytoju ir palieka išvadą jam?
Rodyti atsakymą
„Išlaukimo momente“ gyventojai staiga nustoja nešti šiukšles, o Tadeušą, apkabinusį pilną dėžę, išveža į baltą namuką ir pririša prie lovos. Pasakotojas nieko neaiškina. Jis ironiškai pateikia skaitytojui du klausimus, tris prielaidas ir patarimą linkėti Tadeušui kantrybės. „Be pavadinimo“ pasakotojas visą laiką žada save pavadinti negražiu žodžiu, bet jo taip ir nepasako ir palieka tai skaitytojams. Absurdas ir skaudi gyvenimo istorija atiduodami spręsti pačiam skaitytojui, todėl kritikai šiose novelėse mato atvirą dialogą su juo.
Rašiniui: Kūrėjas
4. „Tik-tik-tik“: ką parodo tai, kad senutei padėti atvyksta tik valstietis iš pirmos sodybos?
Rašiniui: Žmogaus vertėDora
5. „Be pavadinimo“: ką reiškia lempa, kurią pasakotojas ištraukia iš žemės gimtosios sodybos vietoje?
Rašiniui: KilmėŽmogaus vertė
6. „Tik-tik-tik“: kas veda nusilpusią karvę plento pakraščiu?
7. „Horizonte bėga šernai“: kuo traktorininkui Gvildžiui vakare primena tolumoje ropojantys traktoriai?
8. „Horizonte bėga šernai“: kuo žmona Onutė sužaloja Gvildžiui akis?
9. „Išlaukimo momentas“: kuo dirba Tadeušas?
10. „Nesmagu, kad liekat vienas“: iš kur grįžta berniukas, kurį paveža vairuotojas?
11. „Be pavadinimo“: kur apsigyvena likęs vienas pasakotojas?
Rašiniui
Ką „Novelės“ duoda rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.